2014 m. kovo 26 d.
Kovo 25 d. įvykusiame Lietuvos trišalės tarybos posėdyje vėl kalbėta apie minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo perspektyvas. Šį darbotvarkės klausimą pristatęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas pateikė statistikos, kuri rodo, kad darbo užmokestis „verkiant“ turintis didėti, nes antraip, „mūsų padėtis tikrai prastės“.
LPSK pirmininkas demonstravo MMA ir vidutinio šalies darbo užmokesčio skaičius, kurie rodo, kad Lietuva yra ES lentelės apačioje, lenkia tik Bulgariją ir Rumuniją. Jo teigimu, Lietuvoje yra nemažai sektorių, kuriuose mokamas vidutinis atlyginimas yra gerokai aukštesnis už šalies vidurkį, todėl esą ten galima įvesti didesnį MMA, juolab kad Darbo kodeksas tą leidžia. Pranešėjas taip pat siūlė nustatyti, kad už kvalifikuotą darbą minimalios algos mokėti nebūtų galima.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė suabejojo, ar Lietuvoje tikslinga skirstyti MMA pagal sektorius ar regionus, „nes išleidę džiną iš butelio, nežinia ar jį suvaldysim“. Be to, anot jos, ne visas įmones galima struktūrizuoti pagal sektorius. A. Jašinskienė pasiūlė kelti MMA ir jį susieti su kokiu nors ekonominiu vienetu, pvz., su vidutiniu darbo užmokesčiu.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovas Jonas Guzavičius pastebėjo, kad 26 proc. darbuotojų „gauna mažiau nei tūkstantį litų, nes jiems rašoma ne visa darbo diena“. Pasak jo, yra tokių įmonių, kuriose dirba per tūkstantį darbuotojų, o vidutinis jų atlyginimas nesiekia MMA, vadinasi, jie dirba po ne visą etatą, tad pirmiausia reiktų išspręsti šią problemą. Darbo valandomis esą „žaidžiama“ ir valstybinėse įstaigose.
Antra, J. Guzavičiaus teigimu, valstybėje yra įteisintas nelegalus darbas per mikroįmones. Klaipėdoje, pvz., patentas statybos darbams vykdyti kainuoja tik vieną litą, tai reiškia, kad lygiai tiek sumokama ir mokesčių. „Iki 80 proc. statybose yra patentininkai arba mikroįmonės, arba iš viso nelegalai“, – kalbėjo LPK atstovas. Anot jo, jeigu MMA pakils iki1500 litų, tai šis reiškinys „šiek tiek pasieks tik valstybinį sektorių, o privačiame niekas nesikeis“. J. Guzavičius siūlo įpareigoti įmones teikti nuasmenintą darbuotojų darbo užmokesčio sąrašą, tuomet esą matysis tikroji situacija ir galima bus imtis tam tikrų priemonių.
Šaltinis: Profsąjungų Naujienos