darbas.jpg
2014 m. kovo 19 d.

darbas.jpg

Europos Komisijos kas ketvirtį leidžiamas Europos laisvų darbo vietų ir darbo rinkos stebėsenos leidinys „The European Vacancy Monitor“ skelbia, jog pastarąjį ketvirtį mažėjo darbo vietų skaičius – labiausiai žemos kvalifikacijos darbuotojų paklausa. Darbo vietų skaičius Lietuvoje išliko stabilus.

 
Vasario leidinyje pabrėžiama, kad laisvų darbo vietų skaičius ir bendra darbo paklausa nedaug mažėjo daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių. Truputį paaugo darbuotojų paklausa viešajame sektoriuje. Tarp antrojo 2012 ir 2013 metų ketvirčio didžiausias darbo vietų skaičiaus augimas buvo registruotas Lietuvoje, Latvijoje ir Portugalijoje (daugiau nei 10 proc.). Didžiausias darbo vietų skaičiaus mažėjimas pastebėtas Belgijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje ir Nyderlanduose.
 
Tarp antrojo 2012 ir 2013 metų ketvirčio Europos Sąjungoje laisvų darbo vietų skaičius mažėjo 4 proc. Daugiausia senesnėse ES valstybėse narėse – Belgijoje, Kipre, Italijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Norvegijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, labiausiai augo – Kroatijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Maltoje ir Slovakijoje (po daugiau nei 10 proc.), Lietuvoje darbo vietų skaičius išliko stabilus.   
 
Didžiausią paklausą turinčių specialybių ir profesijų sąraše – aukštos kvalifikacijos ir nekvalifikuotų darbuotojų poreikis. Pagal įdarbinimo skaičių, darbo jėgos paklausa ES šalyse narėse mažėjo tarp specialistų ir nekvalifikuotų darbininkų. Palyginus 2013 ir 2012 m. ketvirtus ketvirčius, matyti, jog pirmą kartą nuo 2009 m. darbo paklausa mažėjo bet kurį išsilavinimą turintiems darbuotojams. Tačiau didžiausias pasiūlos mažėjimas buvo fiksuotas žemesnio išsilavinimo reikalaujančiose darbo sferose. Pastebima, kad didžiausias kvalifikuotų darbuotojų poreikis yra viešajame sektoriuje – sveikatos priežiūros ir švietimo srityse.
 
Leidinyje išskiriamos profesijų grupės, kurių paklausa ES labiausiai augo – ikimokyklinio amžiaus ir pradinių klasių mokytojų; programinės įrangos kūrėjų ir analitikų; finansų specialistų; sveikatos priežiūros specialistų; teisės, socialinės srities specialistų. Daugiausia įdarbinta atliekų sferos darbuotojų; sunkiasvorių sunkvežimių ir autobusų vairuotojų; žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus darbininkų; asmens priežiūros ir slaugos specialistų; virėjų.
 
Apžvalgoje išskiriamos populiariausios specialybės ir profesijos Lietuvoje, kurių atstovų labiausiai trūko: gamybos darbininkų; motorinių transporto priemonių vairuotojų; vidaus patalpų ir viešbučių bei biurų valytojų, kambarinių ir pagalbininkų; pardavėjų ir prekių demonstruotojų; metalinių pastatų karkasų ir giminiškų profesijų darbininkų.

Lietuvos darbo biržos informacija