vaistai.jpg
2014 m. sausio 22 d.

vaistai.jpg

Antrą kartą kardus surėmė vaistininkai ir jų darbdaviai. Konflikto priežastis – atostogų trukmė. Prieš 11 metų priimtas nutarimas leidžia vaistininkams atostogauti 35 dienas, darbdavių atstovai sako, kad užtektų ir 28 dienų. Darbdaviai tikina, kad Europoje tik mūsų vaistininkai nori būti prilyginti medicinos darbuotojams ir ilgiau ilsėtis. Vaistininkai sako, jog atostogų trukmės sumažinimas panaikins apie pusę tūkstančio etatų ir bus finansiškai naudingas tik darbdaviams.

 
Ne pirmą kartą bando

Dar 2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė, kad vaistininkams turi būti nustatytas sutrumpintas darbo laikas ir pailgintos atostogos. Šį sprendimą pastaraisiais metais vis bando pakeisti darbdaviai, prieš 10 metų susijungę į asociaciją. Vaistinių asociacijos registracijos adresas sutampa su Eurovaistinės administracijos registracijos adresu. Kokie dar vaistinių tinklai ar vaistinės priklauso šiai asociacijai, niekur neskelbiama.
 
Pernai gruodžio 19 d. Vaistinių asociacija kreipėsi į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos Trišalę tarybą (jos pirmininkas yra sveikatos apsaugos ministras) prašydama sutrumpinti vaistininkų atostogų trukmę. Su panašiu prašymu ši asociacija, tik tuomet ji vadinosi kitaip, Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacija, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją 2011 m. taip pat gruodžio pabaigoje.
 
Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis rašto išsiuntimo laiko pasirinkime mato tam tikrą strateginį sumanymą. „Prieš pat šventes žmonėms rūpi visai kiti dalykai. Laikas toks pasirinktas tyčia, tuo metu „praslysta“ keisčiausi pasiūlymai“, – įsitikinęs Ž. Mineikis. Jam antrina ir Lietuvos vaistininkų sąjungos tarybos narys Andrius Lygutas. Jis sako, kad laikas toks pasirenkamas tyčia, nes tuo metu vaistininkai būna mažiau budrūs, sunkiau susiorganizuoja pasipriešinimui.
 
Prieš dvejus metus tuometinis sveikatos apsaugos ministras po mėnesio svarstymo Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijai atsiuntė tokį raštą: „Atsižvelgdama į tai, kad farmacijos specialistų darbo pobūdis nepasikeitė, ir siekdama užtikrinti gyventojų teisę gauti kokybišką farmacinę paslaugą, Sveikatos apsaugos ministerija nenumato rengti galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių farmacijos specialistų darbo laiką ir atostogų trukmę, pakeitimo projekto“.
 
Ginčų objektas – 7 dienos

Apskaičiuota, kad Lietuvoje yra apie 4500 vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų. „Jei jie pradėtų dirbti tokiu režimu, kaip nori darbdaviai, išeitų, kad kiekvienas specialistas vieną mėnesį per metus dirbtų nemokamai. Niekas nesiruošia mums daugiau mokėti. Vidutinė vaistininko alga yra apie 2000 litų į rankas, tai nėra daug atsižvelgiant į žmogaus turimą kvalifikaciją“, – sako A. Lygutas.
 
Dėl trumpesnių atostogų ir ilgesnės darbo dienos dingtų apie 450 vaistininkų etatų. Šalies vaistininkai per savaitę išdirbtų net 18 684 valandų daugiau. Jei maždaug dešimties darbuotojų kolektyve kiekvienam per savaitę tektų papildomai dirbti 4 valandas, natūraliai vienu darbuotoju būtų per daug.
 
„Dirbsi ilgiau, bet daugiau niekas nemokės. Žmonės praras galimybę dirbti papildomai. Niekas sveikatos sektoriuje neišgyvena dirbdamas viename darbe“, – įsitikinęs A. Lygutas.
 
20 milijonų

Tos 7 dienos, dėl kurių jau ne pirmus metus nerimsta vaistininkų darbdaviai, ne toks jau nereikšmingas dalykas. Trumpesnės atostogos kasmet leistų darbdaviams sutaupyti apie 20 milijonų litų. Pasak Andriaus, valstybė jokios finansinės naudos iš trumpesnių vaistininkų atostogų neturėtų, priešingai, gali patirti nuostolių, nes teks mokėti bedarbių pašalpas be darbo likusiems vaistininkams.
 
„Tie 20 milijonų būtų atimti iš biudžeto – specialistai gaus mažesnius atlyginimus, bus mažesnės įmokos į valstybės biudžetą (sveikatos draudimas, pajamų mokestis, garantinio fondo įmokos). Iš to išloš tik didysis verslas. Tuos 20 milijonų kasmet darbdaviai pasiliks savo kišenėse“, – teigia A. Lygutas.
 
Vaistininkai nesutinka
 
Lietuvos vaistininkų profesinės sąjungos rašte Sveikatos apsaugos ministerijai rašoma: „Ar pasikeitė farmacijos specialistų darbo pobūdis arba sumažėjo darbo svarbumas bei ypatinga specifika, galimi darbo klaidų sukeliami padariniai ir darbinė atsakomybė, jeigu aptariamų darbuotojų darbo trukmę siūloma ilginti, o atostogų trukmę trumpinti? Pažymėtina, kad farmacijos specialistų darbo trukmės ir atostogų laiko reglamentavimo pakeitimų iniciatoriai nepateikė jokių detaliais tyrimais ar ekspertizėmis paremtų išvadų bei argumentų, o remiasi vien deklaratyviais teisinės reikšmės neturinčiais teiginiais.“
 
„Mes prieš dvejus metus rinkome parašus ir dabar renkame, nes nesutinkame su tokiais darbdavių norais. Tai darbdavių įkurta asociacija, kuri lobuoja tik savo interesus. Mūsų darbas nėra kaip eilinių kasininkų, nes jis susijęs su padidinta protine, emocine įtampa. Mus nori padaryti eiliniais pardavėjais“, – piktinasi A. Lygutas.
 
Pasak profesinės sąjungos pirmininko, darbdaviai painioja kenksmingo ir sudėtingo darbo sąvokas, dėl to iškraipo galimas pasekmes bei vertinimus. „Farmacijos specialistų padidinta protinė ar emocinė įtampa neišnyko, o dar padidėjo. Kenksmingos darbo sąlygos ir padidėjusi protinė bei emocinė įtampa yra du skirtingi dalykai, kuriuos painioja ir bando sutapatinti Vaistinių asociacija savo siūlyme. Kenksmingos sąlygos gali būti tiek darbas su cheminėmis medžiagomis, tiek darbas dideliame triukšme, aktyvioje spinduliuotėje ir t.t. Padidėjusi protinė ir emocinė įtampa remiasi į bendravimą su pacientais, dažnai probleminiais žmonėmis. Šios lengvatos liečia ir gydytojus bei slaugytojus, kurie negamina vaistų, o bendrauja su pacientais, ir mokytojus, kurie ugdo ir moko vaikus, ir šios specialybės reikalauja empatijos (emocinė įtampa) ir didelio mokslinio atidumo (protinė įtampa). Kompetencijos ir mokslinių žinių reikalavimai tapo griežtesni, kas patvirtina pasunkėjusį darbo pobūdį. Vidutinis paciento amžius per šiuos metus išaugo, o su vyresniu pacientu sunkiau bendrauti“, – sako Ž. Mineikis.