2013 m. gruodžio 23 d.
Artėjant svarbiausioms metų ir šeimos šventėms, „PZU Lietuva“ pažvelgė giliau į Lietuvos šeimos gyvenimą ir paanalizavo šeimos santykių įtaką sprendžiant svarbiausius ir kritinius gyvenimo klausimus – finansinę paramą, elgesį nelaimių atveju, gyvenimo būdą, įsipareigojimus.
Paaiškėjo, kad Lietuvos žmones sieja itin glaudūs šeimos santykiai, kurie lemia ir gana tvirtą įsitikinimą, kad nelaimės atveju padės artimieji, ir svarius finansinius įsipareigojimus.
„Mes esame linkę padėti vieni kitiems. Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių nelaimės atveju finansinės pagalbos kreiptųsi į gimines. Tačiau, derėtų susimąstyti, ar giminaičiai turi galimybės suteikti finansinę pagalbą. Manau, kad artimųjų ratas turėtų išlikti stipria moraline atsvara, tačiau santaupomis ar draudimo apsauga nelaimės atveju derėtų pasirūpinti ir patiems. Šeimos ūkio draudimo apsauga turėtų būti tinkamai suplanuota, kad atsitikus bėdai, nereikėtų kliautis tik giminių malone“, – komentuoja „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Komentuodamas tyrimą, M. Jundulas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje gyvena gana darnios šeimos. 65 proc. namų ūkių po vienu stogu vena abu tėvai su nepilnamečiais vaikais. Dar 14 proc. šeimų kartu su abiem tėvais ir vaikais gyvena seneliai. Nepilnos šeimos, kur vienas suaugęs žmogus augina vaiką, sudaro apie 17 proc., iš jų 6 proc. šeimų gyvena ir vienas iš senelių. Seneliai, auginantys anūkus, sudaro apie 2 proc. šeimų.
„Tyrimas parodė, kad maždaug 22 proc. Lietuvos šeimų, kuriose auga vaikai, sudaro trijų kartų šeimos nariai, t. y. seneliai dalyvauja auginant anūkus. Tai labai svarbus faktas, kalbant apie perduodamas šeimos vertybes ir žmonių bendravimą, rūpinimąsi vienas kitu“, – akcentuoja M. Jundulas.
Anot jo, žmonių poreikis oficialiai įteisinti santykius ir partnerystę vis mažėja – tai rodo ir Vakarų pasaulio tendencijos. Tačiau, pasak M.Jundulo, svarbu įvertinti tikruosius žmonių gyvenimo ir santykių aspektus, vertybių kaitą, įsipareigojimus savo artimiesiems.
„PZU Lietuva“ vadovas linkęs daryti išvadą, kad Lietuvos gyventojai – ir vyresnioji, ir jaunesnioji kartos – linkę išsaugoti stiprius šeimyninius santykius, būtinybę pasirūpinti vaikais ir artimaisiais. Nors statistikos duomenys liudija apie vertybių kaitą įsipareigojant juridiškai – jauni žmonės vis dažniau vengia santuokų, tikrieji žmonių santykiai ir įsipareigojimai kalba apie išliekančias šeimos vertybes.