darbo_kodeksas1.jpg
2013 m. gruodžio 3 d.

darbo_kodeksas1.jpg

Valdžios siekis mažinti administracinę naštą verslui profesinėms sąjungoms, ypač  atstovaujančioms darbuotojams privačiose įmonėse, kelia didelį nerimą. Pasak AB „Utenos trikotažas“ profesinės sąjungos pirmininkės Vilijos Bierontienės (nuotr.), Vyriausybės pasiūlymai keisti Darbo kodeksą (DK) iš esmės yra darbuotojų atstovų funkcijų mažinimas.


Įmonėse, kur darbuotojai susibūrę į profesines sąjungas, dar pavyksta vadovaujantis Darbo kodeksu apsisaugoti nuo sekinančių darbo grafikų, tačiau atėmus iš profsąjungų svertus, žmonės dirbs tiek, kiek ir kada reikia darbdaviui, nepaisant savo pačių poreikių. PN pašnekovė mano, kad tai paskatins emigraciją, ir tokiu būdu verslas kartu su administracine našta „atsikratys“ ir pačių darbuotojų.

„Investicijos į Lietuvą neateina, nes trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o toliau einant tokiais tempais, jų neliks visiškai“, – mitą esą Lietuva nepatraukli investicijoms dėl neva nelankstaus Darbo kodekso paneigia V. Bierontienė.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) atstovė Lietuvos Trišalėje taryboje Gražina Gruzdienė savo ruožtu teigė  nesuprantanti, kodėl Socialinės pasaugos ir darbo ministerija blokuoja darbo grupės sudarymą kompleksiškai persvarstyti Darbo kodeksą (kaip buvo nutarę socialiniai partneriai), o pataisas teikia „porcijomis“. 

Vyriausybė lapkričio pabaigoje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams atsisakyti privalomo atsiskaitymo lapelių įteikimo visiems darbuotojams, privalomo visiems darbuotojams darbo grafikų viešo paskelbimo bei darbo pažymėjimų, darbo sutarčių registravimo bei supaprastinti darbo laiko apskaitą ir darbo sutarties naudojimą.