2013 m. lapkričio 5 d.
Spalio 30 d. Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas užregistravo Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso pataisas, kurios patikslina nuostatas, reglamentuojančias streiko sustabdymą, taip pat nustato kolektyvinių sutarčių aiškinimo taisykles bei aiškiau reglamentuoja streiko teisėtumo klausimą galiojant kolektyvinei sutarčiai.
Įstatymo projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad šios teisės normos būtų nustatomos atsižvelgiant į TDO Asociacijų laisvės komiteto išvadas. Taip pat šiais projektais siekiama panaikinti trečiųjų teismą kaip kolektyvinius darbo ginčus nagrinėjančią instituciją, o šiuo metu Darbo kodekse nustatytas Vyriausybės pareigas kolektyvinių ginčų sprendime perduoti darbo arbitražui.
„Šiuo metu Darbo kodeksas nenustato kolektyvinių sutarčių aiškinimo taisyklių, o streiko sustabdymui taikomos bendrosios Civilinio proceso kodekso nuostatos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl streikai stabdomi be teisinio pagrindo, o darbuotojams suvaržoma teisė į kolektyvines derybas, – teigiama aiškinamajame rašte.
Darbo kodeksas nustato eilę kolektyvinius darbo ginčus nagrinėjančių institucijų: taikinimo komisiją, tarpininkus, darbo arbitražą, trečiųjų teismą, kai kuriais atvejais – Vyriausybę. Praktika rodo, kad trečiųjų teismas nėra efektyvi kolektyvinio ginčo sprendimo priemonė, nes teisėjus samdo ginčo šalys. Vadovaujantis Civilinio kodekso 2 knygos 3 dalies nuostatomis, kiekvienos šalies teisėjas, kaip atstovas, gina jį skyrusios šalies interesus, todėl susitarimas šioje institucijoje neįmanomas. Tokia praktika susiklostė nagrinėjant ginčą VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje, kai trečiųjų teismas ginčo neišsprendė, o šalių samdyti teisėjai surašė atskiras nuomones, apginančias skyrusios šalies interesus. Kadangi Darbo kodeksas trečiųjų teismui nustato alternatyvą – darbo arbitražą, sudaromą prie apylinkės teismo, siūloma panaikinti trečiųjų teismą kaip neefektyvią kolektyvinio ginčo nagrinėjimo instituciją ir pavesti kolektyvinius ginčus nagrinėti darbo arbitražui, kuriame galutinį sprendimą būtų įpareigotas priimti nešališkas teisėjas.
Darbo kodekso kai kurios nuostatos paveda spręsti darbuotojų reikalavimus Vyriausybei kaip kolektyvinio ginčo nagrinėjimo institucijai. Kadangi tokie reikalavimai kyla iš viešojo sektoriaus darbuotojų, kuriems Vyriausybė yra netiesioginis darbdavys, todėl ji negali objektyviai spręsti darbuotojų reikalavimų, nes yra suinteresuota šalis. Atitinkamai siūloma šių reikalavimų nagrinėjimą perduoti darbo arbitražui.
Darbo kodekso 78 straipsnis nustato absoliutų draudimą skelbti streiką, kai galioja kolektyvinė sutartis. Streikas negalimas net tada, kai pačioje kolektyvinėje sutartyje numatytos kolektyvinės derybos kas metus dėl kai kurių sutarties punktų, pavyzdžiui, nustatoma, kad galiojant kolektyvinei sutarčiai dėl darbo užmokesčio deramasi kas metus. Tačiau, vykstant deryboms, streikas negali būti skelbiamas, kol nebus pakeista galiojanti Darbo kodekso 78 straipsnio nuostata, todėl derybos tampa neefektyvios, nes darbuotojų profesinė sąjunga privalo be išlygų priimti darbdavio pasiūlymą“.
Projektai suderinti su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos maistininkų profesine sąjunga.
Darbo kodekso 71, 74, 75, 76, 78, 80, 81 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 10(1) straipsniu įstatymo projekto lyginamasis variantas;