ekonomikos_trapumas.jpg
2013 m. spalio 9 d.

ekonomikos_trapumas.jpg

Naujausioje Komisijos parengtoje Užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalgoje teigiama, kad pastebima trapaus Europos Sąjungos ekonomikos atsigavimo požymių, tačiau nemažėja skirtumai tarp šalių, visų pirma priklausančių euro zonai. Apžvalgoje taip pat pabrėžiama, kad darbo rinka ir socialinės sąlygos tebėra labai svarbios ir kad siekiant įtraukaus augimo reikės daugiau strateginių investicijų bei struktūrinių reformų.

Komisija šių skirtumų problemą siekia spręsti 2012 m. balandžio mėn. paskelbtu Užimtumo srities dokumentų rinkiniu, konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, kuriomis siekiama spręsti su susiskaldžiusiomis darbo rinkomis susijusius klausimus, skatinti vykdyti užimtumui palankias mokesčių reformas, užtikrinti veiksmingesnį valstybinių užimtumo tarnybų darbą ir pritaikyti švietimo bei mokymo sistemas prie darbdavių poreikių, taip pat iniciatyva Jaunimo garantijos ir veiksmų grupėmis, kurios padeda valstybėms narėms perskirstyti ES struktūrines lėšas, kad daugiau jų būtų skiriama jaunimo nedarbo problemai spręsti ir priemonėms, kuriomis palengvinamas darbuotojų judėjimas, kaip antai, darbo paieškos tinklo EURES reforma. Šias priemones papildys stiprinama ekonominė ir pinigų sąjungos socialinė dimensija, pagrįsta atidesniu galimos užimtumo ir socialinės nelygybės stebėjimu bei vertinimu. EPS socialinė dimensija nagrinėjama spalio 2 d. priimtame Komisijos komunikate.

Už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Komisijos narys László Andoras sakė: „Atsipalaiduoti dar anksti: per daug žmonių kenčia nuo krizės socialinių pasekmių, todėl turime didinti socialines investicijas ir remti darbo vietų kūrimą. Kad ekonomikos atsigavimas būtų tvarus, reikia toliau reformuoti ekonominę ir pinigų sąjungą, be kita ko, reikia skirti daugiau dėmesio užimtumo ir socialinėms problemoms, taip pat atidžiau koordinuoti užimtumo bei socialinę politiką. Turime iš anksto nustatyti ir spręsti didžiausias užimtumo ir socialines problemas ir neleisti, kad skirtumai Europoje dar labiau didėtų. “

Nors yra požymių, kad ekonomika po truputį atsigauna, ketvirčio apžvalgoje pabrėžiama, kad padėtis darbo rinkoje ir socialinės sąlygos tebėra labai sudėtingos.
  1. Jaunimo nedarbas pasiekė precedento neturintį lygį — visoje ES jaunimo nedarbo rodiklis siekė vidutiniškai 23 proc., o Graikijoje – 63 proc.
  2. Ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo daugelyje valstybių narių ir buvo didžiausias per visą ES istoriją. Didėja struktūrinis nedarbas ir darbo pasiūlos bei paklausos neatitiktis tiek kokybės, tiek kiekybės požiūriu.
  3. Tuo metu, kai bendrai sumažėjo darbo vietų, padaugėjo mažesnių garantijų darbo vietų – vis daugiau asmenų priversti dirbti ne visą darbo dieną, nors laikinųjų sutarčių dalis ES sumažėjo, nes susitraukus ekonomikai ši sritis nukentėjo labiausiai.
  4. Nuo 2007 m. ES didėja skurdas. Mažėja namų ūkių pajamos, ir 24,2 proc. ES gyventojų atsidūrė ties skurdo arba atskirties riba. Išaugus nedarbui ir padaugėjus namų ūkių, kuriuose nė vienas šeimos narys neturi darbo, vaikai kenčia labiausiai.

Kitos būtinos socialinės investicijos ir reformos


Ekonomikai po truputį atsigaunant labai svarbu vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką, pavyzdžiui, teikti įdarbinimo subsidijas, mažinti mažai apmokamo darbo mokestinę naštą, teikti asmeninę paramą ieškantiems darbo ir rengti mokymus, kad žmonėms būtų lengviau įsidarbinti ir kad ilgai nedirbę asmenys arba baigiantieji studijas nenuleistų rankų ir nenustotų ieškoti darbo. Kuo daugiau žmonių dirba, tuo labiau jie prisideda prie biudžeto pusiausvyros ir tuo daugiau namų ūkių gali išleisti daugiau lėšų, taip užtikrindami tęstinį ekonominės gamybos atsigavimą.

Būtina ypač stengtis įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kurią ES Ministrų Taryba patvirtino 2013 m. balandžio mėn. ir kuriai Europos Vadovų Taryba pritarė birželio 27-28 d . Tuo tikslu daugelyje šalių reikės atlikti struktūrines reformas, kaip antai, sustiprinti valstybines užimtumo tarnybas, užmegzti tvirtą užimtumo ir švietimo institucijų partnerystę, daugiau investuoti į mokymo ir darbinės praktikos programas. Per kelis ateinančius mėnesius valstybės narės turi pateikti nacionalinius Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus.

Be to, valstybės narės turėtų toliau modernizuoti savo nacionalines gerovės sistemas, kad būtų efektyviau naudojami turimi ištekliai ir pasiekiami kuo geresni socialinės ir ekonominės įtraukties rezultatai. Socialinės apsaugos sistemos turėtų padėti tenkinti žmonių poreikius svarbiausiais jų gyvenimo etapais. Geresnių socialinių investicijų gaires Komisija pateikė 2013 m. vasario mėn. paskelbtameSocialinių investicijų srities dokumentų rinkinyje, į kurį įtraukė konkrečias rekomendacijas dėl kovos su vaikų skurdu ir benamyste (IP/13/125, MEMO/13/117, MEMO/13/118).

Skirtumai euro zonoje kenkia EPS

Naujausioje ketvirčio apžvalgoje pabrėžiama, kad nemažėja skirtumai tarp šalių, pirmiausia priklausančių euro zonai:
  1. 2012 m. vidutinis nedarbo lygis euro zonos pietinėje dalyje ir jos pakraščiuose buvo 17,2 proc., palyginti su 7,2 proc. šiaurinėje ir centrinėje dalyse.
  2. Vidutinis nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių skaičius euro zonos pietinėje dalyje ir jos pakraščiuose siekė 22,4 proc., o šiaurinėje ir centrinėje dalyse – 11,4 proc.
  3. Dviejuose trečdaliuose valstybių narių skurdas padidėjo, o likusiose valstybėse narėse – ne.
Dėl socialinių ir ekonominių skirtumų EPS kyla didelių problemų. Prastų darbo rinkos rezultatų ir socialinių rodiklių poveikį jaučia ne tik tiesiogiai susijusios valstybės narės, bet ir tos šalys, kuriose padėtis geresnė – dėl politinio nestabilumo ir pašlijusio pasitikėjimo euru bei ES jos kenčia nuo sumažėjusios bendros paklausos bei produktyvumo ir išaugusių palūkanų.

Stiprioje EPS, kurioje svarbi socialinė dimensija, reikėtų geriau stebėti ir vertinti pagrindinius destabilizuojančius veiksnius valstybių narių užimtumo bei socialinėje sistemoje. Taip pat reikėtų labiau koordinuoti užimtumo ir socialinę politiką, kad, siekiant visos EPS interesų, tokios problemos būtų sprendžiamos laiku ir veiksmingai. Jaunimo garantijų iniciatyva ir susitarimas pradėti Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuriai numatytas 6 mlrd. EUR biudžetas, yra pavyzdys tokių bendrų veiksmų, kuriais pirmiausia siekiama spręsti didžiausias užimtumo ir socialines problemas, kai kurias EPS dalis paveikusias neproporcingai stipriai.