2013 m. rugsėjo 4 d.
Kodėl kyla darbo ginčai?
Ar galima kalbėti apie orų darbą įmonėje ar organizacijoje, kur pažeidžiamas Darbo kodekso nuostatos ir dažni darbo ginčai?
Žmonės, kalbėdami apie besiginčijančius, pastebi, kad dažnai abi pusės šiek tiek neteisios. Tokią nuomonę galėčiau pagrįsti gyvenimiška patirtimi. Dažnai ginčijamąsi dėl ledkalnio viršūnės.
Ginčo priežastys ir šaknys yra žymiai gilesnės-tarpusavio nesutarimai, teisinis nihilizmas ir nuolatinė įtampa. Apie tai besiginčijančios pusės nelabai noriai kalba. Ne išimtis, kai ginčo metu dažnai viena šalis negirdi , ką sako kita, ignoruojami argumentai.
Į darbo ginčus, dažnai, vis dar žiūrima sovietinės kariuomenės buvusiomis viršininkų ir eilinių santykių nuostatomis, kurių pirmas punktas nurodo – „viršininkas visada teisus“. Antras punktas:“ jei kas neaišku, skaityk pirmą punktą.“
Gaila, kad ir šiandien dažnai „viršininkas“, iškilus ginčui, vadovaujasi sovietine praktika. Kiltų žymiai mažiau nesutarimų, peraugančių į darbo ginčus, jei abi pusės (darbuotojai ir darbdaviai) gerbtų vieni kitus ir stengtųsi įsigilinti į vienų ir kitų situaciją. Tiesiog dažnai mūsuose trūksta paprasto įsigilinimo į kitos, dažniausia, silpnesniosios pusės situaciją, mažoka informacijos ar paprasto žmogiškumo, susikalbėjimo ir geranoriško požiūrio. Tai dažnai pastebi darbuotojai, padirbėję senosiose Europos šalyse, kalbant apie darbdavio ir darbuotojų santykius, nors ir ten būna visko.
Išsakyti kai kuriuos pamąstymus mane paskatino Darbo ginčų komisijos (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), kurioje atstovauju darbuotojus, įvykęs posėdis. Dauguma darbuotojų kreipiasi į DGK dėl neišmokėto, nepilnai mokėto darbo užmokesčio, nepanaudotas atostogas, atleidžiant iš darbo, ir neteisėtų atleidimų bei nušalinimo nuo darbo, nors atleidimo ir nušalinimo klausimus svarsto ne darbo ginčų komisijos, bet teismai. Svarstymų metu jaučiami įtemti darbiniai santykiai, nesilaikymas elementariausių teisės reikalavimų, stoka pagarbos vienų kitiems .
Noriu priminti, kad nuo šių metų sausio pirmos dienos įsigaliojo Darbo kodekso(DK) XIX skyriaus pakeitimo įstatymas, kuriuo pakeista individualių darbo ginčų svarstymo tvarka. DK numato, kad teisė nagrinėti individualius darbo ginčus suteikta „darbo ginčų komisijai ir teismui“. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. Ši nuostata buvo ir anksčiau, tačiau labai formali. Skųsdavosi tik darbuotojai. Ginčų komisijos įmonėse ir organizacijose buvo tik formalumas, nes komisijos ginčus galėjo išspręsti tik bendru sutarimu, o darbdavio atstovai, turėdami darbdavio įpareigojimą atstovauti jo pusei, priimti nutarimą darbuotojo naudai, neturėdavo įgaliojimų. Pagrindinė institucija, sprendžiant ginčus, buvo teismai, kurie dėl didelio darbo krūvio, skundų nagrinėjimas užsitęsdavo.
Šiuo metu jau veikia naujai sudarytos DGK prie VDI teritorinių skyrių visoje Lietuvoje. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012.12.05 įsakymu Nr. A1-556 patvirtinti DGK nuostatai ir darbo reglamentas. Patikėkite, pareiškimų netrūksta. Įmonėse ir organizacijose gali likti buvusios DGK, tačiau vargu ar jos taps efektyvesnės.
DGK prie VDI, sudarytos trišaliu principu. Kiekviena komisija susideda iš trijų narių, t.y. iš darbuotojų, darbdavių atstovų ir VDI juristo- komisijos pirmininko, turinčio aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Kiekvieno posėdžio sudėtis gali skirtis, keistis darbdavių ir darbuotojų atstovai, kuriuos iš eilės pagal sąrašą rotacijos principu, posėdžiui sudaro pirmininkas. DGK aptarnauja sekretorius, kuris priima ir registruoja prašymus, susijusius su individualiu DG nagrinėjimu. Jis iš tarnybų ir asmenų išreikalauja ginčui nagrinėti reikalingus dokumentus ir atlieka visus kitus DGK pirmininko pavedimus.
Pagal Lietuvos Vyriausybės patvirtintus nuostatus, tiek darbuotojas, tiek darbdavys gali kreiptis į DGK per tris mėn. nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Dėl svarbių priežasčių, praleidus prašymo pateikimo terminą, jis gali būti atnaujintas DGK sprendimu. Darbuotojas ar darbdavys į darbo ginčų komisiją prie VDI teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė, privalo kreiptis raštu. Komisija privalo išnagrinėti prašymą per mėnesį nuo gavimo dienos. Motyvuotu sprendimu, nagrinėjimas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui.
Tiesiogiai be nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje, būtina kreiptis į teismą:
- dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo;
- dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva;
- dėldarbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyvą;
- kitais įstatymų numatytais atvejais.
Į komisijos posėdį, nagrinėjant ginčą, kviečiama dalyvauti abi šalys. Jei kuri šalis neatvyksta,kai jos informuotos apie posėdį, komisija priima sprendimą, šalims nedalyvaujant. Sprendimas priimamas balsų dauguma. Jei darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai nesusitaria, sprendimą lemia komisijos pirmininko balsas. Sprendimo kopija įteikiama šalių atstovams. Jei kuri nors ginčo šalis nesutinka su komisijos sprendimu, per mėnesį, nuo komisijos sprendimo priėmimo dienos, gali kreiptis su ieškiniu į apylinkės teismą.
Jei nei viena šalis per šį terminą nesikreipia į teismą, komisijos sprendimas turi būti vykdomas. Atsakovui, nevykdant sprendimo, su komisijos sprendimu galima kreiptis į anstolį, dėl priverstinio neišmokėtų lėšų priverstinio išieškojimo. Nebereikia kreiptis į teismą, dėl vykdomojo rašto.
Algirdas Rauka
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų
profesinių sąjungų federacijos pirmininkas