EUROPOJE LAISVŲ DARBO VIETŲ MAŽĖJO, AUGIMAS FIKSUOTAS TIK LIETUVOJE, LATVIJOJE IR ČEKIJOJE
2013 m. birželio 27 d.
Europos Komisijos kas ketvirtį leidžiamas Europos laisvų darbo vietų ir darbo rinkos stebėsenos leidinys „The European Vacancy Monitor“ skelbia, jog pastarąjį ketvirtį darbo vietų skaičius mažėjo, o tai rodo silpną darbo jėgos paklausą. Darbo vietų skaičius labiausiai augo Lietuvoje.
Gegužės numeryje pabrėžiama, kad laisvų darbo vietų skaičius ir bendra darbo paklausa mažėjo visoje Europos Sąjungoje. Trečiąjį 2012 metų ketvirtį šešiolikoje šalių užregistruota apie 1,7 mln. laisvų darbo vietų, tai yra maždaug 4 proc. mažiau nei per tą patį 2011 m. ketvirtį. Šis mažėjimas pastebėtas privačiame ir viešajame sektoriuose.
Septyniolikoje Europos Sąjungos šalių narių naujai registruotų laisvų darbo vietų skaičius per trečiąjį 2012 metų ketvirtį mažėjo apie 10 proc. ir tik keturios valstybės narės (ir Norvegija) užregistravo darbo vietų skaičiaus didėjimą. Lyginant 2012 ir 2011 metų trečiuosius ketvirčius, laisvų darbo vietų skaičius augo septyniose šalyse (Lietuvoje, Čekijoje, Latvijoje, Austrijoje, Liuksemburge, Portugalijoje ir Jungtinėje Karalystėje) iš dvidešimt vienos, kurios teikė informaciją. Didžiausias darbo vietų augimas (daugiau nei 5 proc.) trečiajame 2011 ir 2012 metų ketvirčiuose užregistruotas trijose valstybėse narėse: Lietuvoje, Čekijoje ir Latvijoje. Lietuvoje šis augimas didžiausias – daugiau nei 15 proc. Mažiausiai laisvų darbo vietų užregistruota Graikijoje, Ispanijoje, Kipre, Nyderlanduose ir Slovėnijoje (mažėjimas didesnis nei 10 proc.).
Pagal įdarbinimo skaičių, darbo jėgos paklausa trečiąjį 2012 metų ketvirtį ES šalyse narėse toliau mažėjo maždaug 3 proc., palyginti su tuo pačiu 2011 m. ketvirčiu. Tarp pagrindinių profesijų grupių tik dviejų – specialistų ir paslaugų bei prekybos darbuotojų – paklausa padidėjo 2 proc. ir 3 proc. atitinkamai.
Leidinyje išskiriamos penkios profesijų grupės, kurių paklausa ES labiausiai augo – tai administracijos ir specializuoti sekretoriai, administracijos profesionalai, verslo paslaugų ir administracijos vadovai, klientų informavimo specialistai, apsaugos darbuotojai.
„The European Vacancy Monitor“ apžvalgoje išskiriamos populiariausios specialybės ir profesijos, tarp jų – ir Lietuvoje, kurių atstovų labiausiai trūko: pardavimo vadybininkų; vidaus patalpų ir viešbučių bei biurų valytojų, kambarinių ir pagalbininkų; padavėjų ir barmenų; asmens higienos ir sveikatos priežiūros paslaugų darbuotojų; žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbininkų.
Leidinyje išskiriamas padidėjęs aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis. Padidėjusių įsidarbinimo galimybių aukštos kvalifikacijos darbuotojams tendencijos priežastis nebūtinai susijusi su realia tokios kvalifikacijos lygio paklausa, tačiau tokia darbuotojų gebėjimų lygio augimo tendencija pastebima daugelyje sričių. 2012 metų trečiajame ketvirtyje pastebėta sumažėjusi darbo jėgos paklausa, todėl darbdaviai gali pasirinkti iš aukštesnės kvalifikacijos darbo ieškančių asmenų, nors siūlomas darbas ir nereikalauja aukštos kvalifikacijos. Be to, šiomis aplinkybėmis darbo ieškantys asmenys gali būti linkę sumažinti savo reikalavimus ir dirbti darbus, kurie nebūtinai atitinka jų kvalifikaciją. Tai aktuali problema jauniems žmonėms, kurie iš švietimo sistemos pereina į darbo rinką.