carlsberg_group_logo.png
2013 m. birželio 11 d.

carlsberg_group_logo.png

Birželio 4 – 5 d. Vilniuje vyksta Carlsberg įmonių grupės darbuotojų atstovų konferencija. Profsąjungininkai iš Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Suomijos, Norvegijos, Danijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Kambodžos dalijosi patirtimi, kuri yra labai spalvinga: nuo šakos tarifinės kolektyvinės sutarties alaus gamybos sektoriuje Skandinavijoje iki profesinių sąjungų naikinimo potarybinėse šalyse bei darbuotojų įtraukimo į tikslinio tautiečių „girdymo“ akcijas Kambodžoje.

Tarptautinė maisto bei tabako pramonės, žemės ūkio, restoranų-viešbučių aptarnavimo, visuomeninio maitinimo darbuotojų sąjunga (IUF) subūrė šiuos žmones, kad būtų sukurtas bendravimo mechanizmas, kuris padėtų efektyviai reaguoti į koncerno išpuolius prieš darbuotojų teises.

Oficiali vieša bendrovės politika atrodo tarsi ir nepriekištingai, tačiau IUF atstovė Burcu Ayan, išnagrinėjusi Carlsberg įmonių grupės socialinės atsakomybės deklaracijas bendrovės interneto svetainėje, padarė išvadą, jog jos gerokai skiriasi nuo realių veiksmų.

Tą puikiai žino ir Lietuvos atstovai. AB „Švyturys- Utenos alus“ pažeidžia profesinių sąjungų teises į streiką Lietuvoje. Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos nariai, dirbantys minėtoje bendrovėje, balsavo už streiką, tačiau vadovybė, siekdama jį sustabdyti, kreipėsi į teismą prašydama paskelbti streiką negaliojančiu ir neteisėtu. Be to, iš profsąjungos pareikalavo kompensacijos už bylinėjimosi išlaidas.

Carlsberg valdyba Lietuvoje sustiprino spaudimą prieš profsąjungas bei aktyvistus skirdami drausmines nuobaudas. Be to, įmonė pradėjo tyrimą prieš darbuotojus, kurie prisijungė prie streiko. Nuo tada 9 darbuotojai, kurie aktyviai dalyvavo protesto akcijoje, buvo atleisti. Dabar šie darbuotojai vėl dirba, bet pagal terminuotas sutartis.

B. Ayan pabrėžė, kad be kovos vargu ar galime užsitikrinti sėkmę. „Turime kovoti prieš tai, kad nuolatiniai darbuotojai nebūtų keičiami laikinaisiais, kovoti prieš gamybos perkėlimus į kitas šalis, beatodairiškas reorganizacijas, turime priversti vadovybę, kad su mumis konsultuotųsi, kad profsąjungos būtų pripažįstamos visose gamyklose“, – sakė ji.

IUF atstovės teigimu, Carlsberg yra Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo (savanoriška iniciatyva, vienijanti privačias bendrovės, JT institucijas, verslo asociacijas, nevyriausybines organizacijas ir profesines sąjungas skatinant tvarų ekonomikos augimą ir pilietiškumo stiprinimą per atsakingą ir kūrybišką įmonių lyderystę – red.) narys, bendrovė yra įdiegusi aštuonias veiksmų platformas, kad įrodytų savo įsipareigojimą būti socialiai atsakinga. Korporacija save ypač vertina vertina sveikatos ir saugos darbe aspektu, tačiau štai 2011 m. vien vienoje Danijos gamykloje įvyko dvylika stambių pažeidimų, o ir 2012 m. Carlsberg gavo daug kritikos dėl saugos darbe.

Panašiai yra ir dėl „sąžiningumo“. IUF duomenimis, Uzbekistane nustatytas mokesčių vengimas, dėl ko bendrovė gavo net 4,6 mln. dolerių baudą. Korporacija taip pat deklaruoja, kad jai svarbūs geri darbuotojai, kurie esą užtikrina pelną, bet realybėje, deja, yra visai ne taip. Oficialiojoje politikoje bendrovė visiškai niekur nemini profesinių sąjungų.

„Koncernas privalo prisiimti atsakomybę už darbuotojų teises visose bendrovėse pasaulyje, turi pradėti realų dialogą ir atsisakyti tuščių įsipareigojimų“, – sakė IUF atstovė atsakydama į klausimą, ko mes tikimės iš kompanijos. Beje, Carlsberg yra ketvirtoji pagal dydį pasaulyje alaus gamintoja, turi 105 gamyklas visame pasaulyje.

Rusijos atstovas Ivan Milykh papasakojo, kaip koncernas sunaikino nepriklausomas profsąjungas jam priklausančiose gamyklose Rusijoje ir remiasi tik geltonosiomis arba ir iš viso – „darbuotojų atstovais“, kuriuos išrenka pati administracija. Taip tikrosios profsąjungos derybose tampa „trečiosiomis šalimis“. Neįpareigojančias kolektyvines sutartis Carlsberg gamyklose darbdavys pasirašo faktiškai pats su savimi, nes abiejų pusių parašai tvirtinami vienu – bendrovės antspaudu. Sunaikintas profsąjungas, anot I. Milykh, sunku atkurti, nes dar gyva „kolektyvinė atmintis“ – žmonės atsimena, kaip buvo persekiojami ir diskriminuojami dėl to, kad priklausė profsąjungai, ir nebenori to išgyventi iš naujo. Pasitaikydavę ir atvejų, kad net į darbą žmones priimdavo tik su sąlyga, kad nestos į profsąjungą.

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos (LMP) koordinatorius Klaipėdoje ir „Švyturio“ profsąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas paminėjo, kad kai Carlsberg nusipirko Klaipėdos alaus gamyklą, joje dirbo 330 žmonių, o šiuo metu – jau tik 60-80; kitus darbuotojus bendrovė „perka“ (outsourcing) iš laikinojo įdarbinimo įmonių, kuriose nėra profsąjungų, o jiems mokama tik minimali mėnesio alga, t.y. 2-3 kartus mažesnė nei vidutinis atlyginimas bendrovėje.

R. Tamošausko teigimu, AB „Švyturys-Utenos alus“ yra viena iš nedaugelio kompanijų Lietuvoje, kurios kolektyvinėje sutartyje yra numatyti tarifiniai atlyginimai. „Tas nepatinka vadovybei, jie nori taikyti tokią sistemą, kad kiekvienam žmogui būtų mokamas vis kitoks atlyginimas, – pasakojo klaipėdiškis. – Kasmet bandoma mums „įteigti“, kad neva tokia yra Carlsberg politika, bet mes atlikome apklausą ir nustatėme, kad tik potarybinėse šalyse mokami skirtingi atlyginimai, o Vakarų šalyse yra nustatyti tarifiniai atlyginimai“.

LMPS pirmininkė Gražina Gruzdienė sakė, kad Carlsberg ne išimtis: visoms globalioms įmonėms profsąjungos tik trukdančios, todėl jų stengiamasi atsikratyti visais įmanomais būdais. Anot jos, visame Rytų bloke labai daug geltonųjų profsąjungų ar tokių, kurios tik dalija dovanas ar rengia vakarėlius. „Pas mums jie (investuotojai iš Skandinavijos – red.) išmoksta, kaip nesiskaityti su žmonėmis, o mes tikimės, kad jie ateis pas mus su skandinaviška kultūra“, – sarkastiškai konstatavo G.Gruzdienė ir įspėjo kolegas iš Skandinavijos, jog dėl dempinguojamų atlyginimų potarybinėse šalyse darbo užmokestis gali mažėti ir Šiaurės šalyse.

Ou Tepphalin iš Kambodžos papasakojo, kad situacija dėl elgesio su profsąjungomis koncerno valdomoje įmonėje (Carlsberg turi pusę jos akcijų) daugmaž panaši: nepriklausomos profsąjungos nepripažįstamos, jų reikalavimai atmetami, veikia geltonoji profsąjunga, su kuria darbdaviai viską derina. Kadangi šioje šalyje alkoholio vartojimas tradiciškai nėra labai toleruojamas, koncernas įvairiomis priemonėmis siekia propaguoti alaus gėrimą, o darbuotojai, norėdami „prisidurti prie algos“, priversti dalyvauti tautiečių „girdymo“ kampanijose. Ypač tai yra nesaugu moterims, nes dažni seksualinio priekabiavimo atvejai.

Dvi dienas dirbsiantys konferencijos dalyviai darbo grupėse ieškos pagrindinių, visoms šalims bendrų, problemų, svarstys, kaip jas spręsti ir sustiprinti kovą dėl darbuotojų teises jungtis į profsąjungas.

Šiandien susitarta: sudaryti Carlsberg grupės įmonių profsąjungų atstovų koordinacinę darbo grupę; pradėti rinkti duomenis duomenų bazei apie Carlsberg globalioje įmonėje veikiančias profsąjungas, svarbiausias problemas, veikiančias kolektyvines sutartis ir kt.

www.lprofsajungos.lt ir LMP informacija