2013 m. balandžio 19 d.
Darbo kodekso (DK) 158 straipsnis numato, kad darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti.
Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Esant šešių dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tada, jei tos darbo dienos trukmė neviršija šešių valandų. Pabrėžtina, kad pertrauka pavalgyti ir pailsėti neįskaitoma į darbo laiką. Pertraukos metu darbuotojui turi būti sudaromos sąlygos palikti darbo vietą ir išnaudoti šį laiką savo nuožiūra.
Tais atvejais, kai nustatytu pietų pertraukos metu darbuotojui atsiranda būtinybė atlikti jo darbo funkcijas, pietų pertrauką galima būtų nustatyti kitu laiku, bet ne vėliau, nei po keturių valandų nuo darbo laiko pradžios.
Vadovaujantis DK 158 straipsnio 5 dalimi, tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku. Minimo straipsnio numatyta išimtis suteikia teisę nesuteikti pietų pertraukos ne tik dėl gamybos sąlygų, bet ir dėl specifinių darbo sąlygų tose darbovietėse, kuriose vyksta nepertraukiami darbo procesai, kai dėl specifinio darbo pobūdžio darbuotojai negali palikti darbo vietos, nors tuo metu ir neatlieka savo tiesioginio darbo.
Dėl to, ar yra objektyvios priežastys organizuoti darbą nesuteikiant pietų pertraukos, turėtų būti sprendžiama atskirai kiekvienu konkrečiu atveju. DK 158 straipsnio 5 dalis praktikoje galėtų būti pritaikyta arba vienašališku darbdavio sprendimu, arba susitarus darbo sutarties šalims, tačiau tokiu susitarimu negali būti pažeistos nė vienos darbo sutarties šalies teisės.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad susitarti dėl pietų pertraukos nesuteikimo šalys gali tik kraštutiniu atveju, kada neįmanoma darbuotojui garantuoti pertraukos pavalgyti ir pailsėti, kurios metu jis galėtų palikti darbo vietą, neatlikti darbo funkcijų ir išnaudoti šią pertrauką savo nuožiūra.
Pabrėžtina, kad laikas pavalgyti darbo laiku įskaitomas į darbo laiko trukmę, todėl darbdavys privalo sudaryti galimybę darbuotojams pavalgyti darbo metu.
Esant darbuotojo ir darbdavio nesutarimui dėl poilsio laiko suteikimo, darbo sutarties šalys, gindamos savo interesus gali kreipti į darbo ginčų komisiją prie VDI teritorinio skyriaus.
VDI informacija