2013 m. balandžio 12 d.
Pokalbis su Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) direktoriaus patarėja Agne Martikoniene apie tai, ką pravartu žinoti ruošiantis konkursui į ES institucijas.

Kokių sričių specialistai reikalingi ES institucijoms?

Kiekvienais metais rengiame konkursus plataus profilio Europos viešojo administravimo specialistams, teisininkams, ekonomistams. Taip pat didelė IT specialistų, finansininkų, auditorių paklausa. Turint galvoje, kad ES yra 23 oficialiosios kalbos ir dauguma dokumentų piliečiams turi būti prieinami jų gimtąja kalba, reikia daug lingvistų: vertėjų ir teisininkų-lingvistų.

Kokie konkretūs žingsniai siekiant įsidarbinti ES institucijoje?

Visų pirma, svarbu žinoti, ko nori, ir ką gali daryti europiniu mastu. Tuomet reikia sekti EPSO tinklalapį ir sulaukti norus bei kvalifikaciją atitinkančio konkurso, jame registruotis, dalyvauti, sėkmingai pereiti visus etapus ir patekus į rezervo sąrašą – laukti pasiūlymo.

Kuris iš šių etapų sunkiausias?

Sunkiausia yra įveikti pirmąjį etapą – kompiuterinę atranką. Jos metu tikrinami žodinio, skaitmeninio ir abstraktaus suvokimo gebėjimai. Šis etapas sunkiausias ne tiek turinio prasme, kiek todėl, kad tai yra daugiausia žmonių atsijojantis rėtis. Kai į 300 vietų pretenduoja 50 000 žmonių, patekti tarp geriausių (ir greičiausių) nėra paprasta. Greičiau kompiuterines užduotis spręs tie, kas turės motyvacijos joms specialiai pasitreniruoti, įgyti automatizmo šioje srityje.

Tokia strategija pasiteisina dalyvaujant konkursuose į bendrąsias specialybes, kur karjera prasideda nuo pirmojo laiptelio. EPSO taip pat organizuoja konkursus siauresnių sričių specialistams, kur reikalaujama konkrečios profesinės patirties. Tokiais atvejais pirmiau vertinami kandidatų profesiniai pasiekimai. Bet tokių konkursų rengiama mažiau.

Ar profesinė patirtis padidina šansus būti atrinktam per EPSO konkursą?

Kaip ką tik minėjau, dauguma EPSO konkursų organizuojami startinei profesinei kategorijai, todėl profesinė patirtis juose net nevertinama, t.y. neduoda papildomų taškų konkurso metu ir neturi įtakos galimybei patekti į rezervo sąrašą.

Tačiau kartą atsidūrus rezervo sąraše, kitas reikalas: potencialus darbdavys greičiausiai žiūrės ir į kalbines kompetencijas (pranašumą greičiausiai turės mokantys daugiau nei vieną iš trijų darbinių ES kalbų – anglų, prancūzų, vokiečių), ir į gyvenimo aprašymą (kurio kandidato profesinė patirtis įspūdingesnė ir tinkamesnė pareigybei, kokia jo darbo tarptautinėse institucijose patirtis). Kaip kiekvienoje darbinimosi istorijoje, taip ir Europos institucijose konkretūs reikalavimai priklausys nuo to, ko ieško konkretus darbdavys. Finansininkai ir IT specialistai paklausūs visada, bet pasitaiko, kad žūtbūt reikia maltiečio regioninės politikos specialisto ar ko nors, kas galėtų be problemų susikalbėti su danų žvejais.

Ar yra pareigybių, į kurias konkursas mažesnis?

Absoliuti dauguma konkursų organizuojami kandidatams iš visų 27 ES valstybių. Tokiuose konkurencija, natūralu, labai didelė. Tačiau lingvistų konkursai paprastai apsiriboja konkurencija tarp ta pačia kalba kalbančių žmonių. Konkrečiai lietuvių kalbos atveju tai reiškia, kad konkuruos tik lietuviškai kalbantys žmonės. Tad laimėti lietuvių kalbos vertėjo, korektoriaus ar teisininko lingvisto konkursą yra lengviau – žinoma, jei turi su kalbomis susijusią kvalifikaciją.

Ar stažuotė ES institucijoje gali tapti tramplinu tolimesnei karjerai ES institucijose?

Stažuotė ES institucijose išties yra santykinai paprasčiausias būdas pajusti europinės karjeros skonį. Formaliai ji nesuteikia jokio konkurencinio pranašumo EPSO konkursuose, bet buvimas įvykių sūkuryje gali padėti.

Kokią ES instituciją galima vadinti „lietuviškiausia“?

Svarbiau yra ne tiek skaičius, o pozicijos reikšmingumas. „Lietuviškiausios”, aišku, yra kalbų tarnybos. Tačiau lietuvių rasite visuose departamentuose, net Europos išorės veiksmų tarnybos vadovės Catherine Ashton kabinete.

Ką galėtumėte patarti tiems, kas ruošiasi EPSO konkursui?

Gerai pagalvokite, kodėl renkatės europinę karjerą. Ar tikrai žinote, ko norite pasiekti, ar darbas Europos Sąjungos institucijose yra tikrai geriausias būdas tai padaryti? Jei teigiamai atsakėte į šiuos klausimus, dar pasitikrinkite, ar turite pakankamai kantrybės susitaikyti su transnacionalinės valdiškos tarnybos ypatumais: kiekvienas žingsnelis į priekį bus lydimas kompromisų, siekiant suderinti įvairių šalių, politinių ir interesų grupių požiūrius. Dėl sprendimų, kurie atrodys pragmatiški ir akivaizdūs jums, reikės pakovoti pirmiausiai su savais, o po to ir svetimais. Jei esate talentingi, išradingi, turite „stuburą“ ir niekada neprarandate entuziazmo, europinė karjera skirta jums. Sekite EPSO tinklalapį ir dalyvaukite mūsų konkursuose.

Jei atsakydami į šiuos klausimus suabejojote – ne bėda. Darbas ES institucijose – tikrai patraukli ir vertinga karjeros galimybė. Bet ne vienintelė.

Knypava.lt