KODĖL LATVIJOJE IR ESTIJOJE ALGOS DIDĖJA, O LIETUVOJE MAŽĖJA?
2012 m. spalio 25 d.
Lietuvoje išlieka darbo užmokesčio mažėjimo tendencija, tuo metu
Latvijoje ir Estijoje jis auga. Taip skelbiama SEB bankų Baltijos šalių
ekspertų parengtoje naujausioje Baltijos šalių namų ūkių finansų
apžvalgoje. Apie susiklosčiusios situacijos priežastis ir tai, kokių
pokyčių galime tikėtis, LRT Radijas kalbėjosi su SEB banko Lietuvoje
finansų analitike Julita Varanauskiene.

Pagal realųjį darbo užmokestį ir nedarbą, trys Baltijos šalys
išsirikiuoja taip: pirmoje vietoje yra Estija, antroje – Lietuva,
trečioje – Latvija. „Tačiau jei pažiūrėtume, kokiu greičiu iš duobės
lipa kiekviena iš šalių, tai matytume, kad Lietuva šioje vietoje
nusileidžia Latvijai“, – teigia finansų ekspertė.

Ji linkusi tai
sieti su tuo, jog Latvija į šią „duobę“ įkrito giliau ir esą dėl to
kaimyninėje šalyje laipsniškas situacijos gerėjimas truputį žymesnis nei
Lietuvoje.

J. Varanauskienė taip pat pažymi, kad nors darbo
užmokestis neatskaičius mokesčių Latvijoje yra aukštesnis nei Lietuvoje,
juos apskaičiavus paaiškėja, jog Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis 2
eurais vis dėlto yra didesnis.

Nepaisant šio mums palankaus skirtumo, pernelyg džiaugtis nereikėtų.
Nuo kitų metų sausio mėnesio Latvijoje gyventojų pajamų mokestis, kuris
šiuo metu siekia 25 proc. ir yra didesnis negu Lietuvoje, sumažės vienu
procentu.

„Tada, matyt, atsitiks taip, kad mūsų nominalaus darbo
užmokesčio padidinimo bus negana tam, kad išsilaikytume šiek tiek
geresnėje pozicijoje negu Latvija“, – samprotauja J. Varanauskienė.

Tačiau
galima pasidžiaugti tuo, kad Lietuvoje nedarbo lygis yra mažesnis nei
Latvijoje. Anot finansų ekspertės, mūsų šalyje yra daugiau žmonių, kurie
dirba už nedidelį atlygį, tuo metu Latvijoje – daugiau bedarbių.
„Galbūt tai irgi turi šiokios tokios įtakos to darbo užmokesčio
vidurkiui“, – svarsto finansų ekspertė.

Prognozės – ne pačios šviesiausios

J.
Varanauskienė paaiškina, jog realusis darbo užmokestis ir jo augimas yra
skaičiuojamas iš nominalaus pokyčio. Pavyzdžiui, jei darbo užmokestis
padidėja 100 litų, yra įvertinama, ar to užtenka, kad būtų kompensuotas
prekių ar paslaugų brangimas.

Nuo 2009 m. pirmojo ketvirčio
Lietuvoje galėjome stebėti didesnį ar mažesnį realiojo darbo užmokesčio
mažėjimą kiekvieną ketvirtį. „Net jei ir pradėjo šiek tiek didėti
absoliutus ar nominalus darbo užmokestis, jis didėjo lėčiau, negu augo
kainos“, – paaiškino J. Varanauskienė.

Deja, darbo užmokesčio
ateities prognozės Lietuvoje nėra labai šviesios. Remdamasi SEB banko
duomenimis, finansų ekspertė apgailestauja, jog „kitais metais
infliacija vis tiek turėtų išlikti šiek tiek didesnė negu darbo
užmokestis“. Ir nors atskirais ketvirčiais galime tikėtis nedidelio
realiojo darbo užmokesčio ūgtelėjimo, J. Varanauskienė tikino nematanti
ryškių darbo užmokesčio pokyčių galimybių.

LRT Radijo laida "Ryto garsai", www.lrt.lt