2012 m. gegužės 25 d.
Įgyvendinant augimo ir užimtumo strategiją „Europa 2020“, svarbus vaidmuo tenka kooperatyvams. Tarp EESRK narių yra ir kooperatyvų atstovų, todėl Komitetas nori, kad maisto tiekimo grandinėje kooperatyvai būtų pakankamai apsaugoti ir konkurencingi. Balandžio 24 d. EESRK kartu su Europos ūkininkų asociacija COPA-COGECA ir Europos vartotojų kooperatyvų bendrija „Euro Coop“ surengė konferenciją „Kooperatyvų bendradarbiavimas siekiant teisingos ir konkurencingos maisto tiekimo grandinės“. Konferencijoje svarstyta, ką reikėtų daryti, kad žemės ūkio ir vartotojų kooperatyvai galėtų kartu darniai dirbti ir kad jų darbas būtų naudingas ne tik kooperatyvų nariams, bet ir padėtų kovoti su maisto tiekimo grandinėje pasitaikančia nesąžininga veikla ir piktnaudžiavimu

Pranešimus konferencijoje skaitė aukšto rango Europos Komisijos (Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato, DG MARKT), Europos Parlamento, pirmininkaujančios Danijos, EESRK ir žemės ūkio bei vartotojų kooperatyvų atstovai.
Į „EESRK info“ klausimus atsakyti sutiko konferencijoje dalyvavęs EESRK narys, Ispanijos vartotojų kooperatyvų sąjungos „UNCCUE“ direktorius Carlos Trias Pintó.

Gal galėtumėte mūsų skaitytojams paaiškinti, kas yra vartotojų kooperatyvas ir apibūdinti jo vaidmenį maisto tiekimo grandinėje?
Vartotojų kooperatyvas – tai bendrovė, kurios savininkai yra vartotojai. Tai reiškia, kad kooperatyvas gali daryti įtaką pasiūlai, kad ji labiau atitiktų paklausą, ir imtis veiksmų, kurie atitiktų vartotojų lūkesčius Kitaip tariant, į kooperatyvą susibūrusi vartotojų grupė gali turėti didelės įtakos žemės ūkio maisto produktų vertės grandinei, nes ji gali tiesiogiai susisiekti su aprūpinimo grandine ir derėtis su jos dalyviais.

Kodėl ES rinkoje būtinai reikia diegti naujus maisto tiekimo modelius? Kaip apibūdintumėte dabartinę padėtį ir kaip ją būtų galima pagerinti?
Dabartinė žemės ūkio maisto produktų vertės grandinės veikla netenkina daugelio jos narių, o tai kelia pavojų ūkininkavimui apskritai ir trukdo atsakingai vartoti. Norint ištaisyti padėtį reikia, kad grandinėje dalyvaujantys subjektai užmegztų tiesioginius ir skaidrius tarpusavio ryšius, reikia atsisakyti bereikalingų tarpininkų ir priversti kai kuriuos veiklos vykdytojus pakeisti savo veiklos stilių. Siūlome pasirinkti tokį rinkos modelį, kuris atitiktų šiuos kooperatinius principus ir vertybes ir kuriame vartotojai būtų neatsiejami nuo tvarios gamybos.

Nors tokia rinka dar tik randasi, jau turime keletą iniciatyvų, iš kurių būtų galima išskirti, pavyzdžiui, šias:
■ „Kooperatyvų darbo metodai skirti maisto tiekimo grandinei subalansuoti“ („Sodiaal Union“, Prancūzija);
■ „Vietos ir organiniai maisto produktai ir maisto produktų parduotuvių vertės grandinės optimizavimas kooperatyvų organizacijoje „S Group“ (kooperatyvų organizacija „SOK Corporat
■ „Kaip Nyderlandų vaisių ir daržovių kooperatyvai bendradarbiauja su mažmenininkais. Kooperatyvo „The Greenery“ pavyzdys“
(„DPA“, Nyderlandai);
■ „Territory.coop – etinis ryšys su vietos bendruomenėmis“ („Coop“, Italija);
■ „Bendradarbiavimo skonis“ („UNCCUE“, Ispanija). (ail)

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos informacija