2012 m. gegužės 23 d.
Gegužės 22 d. LR Trišalėje taryboje įvyko beveik keturias valandas trukusios derybos dėl Vyriausybės parengto Darbo kodekso (DK) liberalizavimo paketo. Apie pusę jo punktų išnagrinėta, – kol kas susitarta dėl aštuonių neesminių, „neskausmingų darbuotojams“ punktų. Kitoms, kurie blogina darbuotojų padėtį, nepritarė profesinės sąjungos.

Darbuotojų atstovų padarytoms išlygoms, kad dėl kai kurių punktų būtų sudaryta galimybė susitarti kolektyvinėse sutartyse, nepritarė Vyriausybės atstovai, motyvuodami tuo, kad tokių sutarčių Lietuvoje esą nedaug.

Gegužės 21 d. įvykusiame Trišalės tarybos atstovų susitikime su Premjeru Andriumi Kubiliumi pažadėta, jog punktai, dėl kurių nepavyks susitarti, bus nukelti tolesnėms daryboms – „į kitą paketą“. Be to, susitarta nesieti minimalios mėnesio (MMA) algos didinimo su darbo santykių liberalizavimo projektu.

PN kalbinti profesinių sąjungų atstovai LR Trišalėje taryboje stebisi, kad siūlymams, kuriems pritaria ir darbuotojų, ir darbdavių atstovai, priešinasi Vyriausybė, o kartais net teikia radikalesnių siūlymų, nei nori patys darbdaviai. Profsąjungų atstovų nuomone, valdžios atstovų priešinimasis kolektyviniams susitarimams, nesuprantamas, nors, atrodytų, Vyriausybė kaip tik turėtų būti suinteresuota, kad šalyje susikurtų darbdavių ir darbuotojų kolektyvinių derybų kultūra.

Vyriausybės atstovai sako, kad šiuo metu kolektyvinės sutartys „dengia“ tik 20 proc. šalies darbuotojų. Bet mes sakome, jog tokiu būdu būtų skatinama, kad darbdaviai norėtų tų kolektyvinių susitarimų, kurių jie dabar dažnai nenori sudarinėti“, – PN sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) atstovas Trišalėje Aleksandras Posochovas.

Vyriausybės atstovai labiausiai remiasi smulkiuoju verslu, kuriam, anot valdininkų, nepakeliamas nei didesnis MMA, nei „sovietinis“ darbo reguliavimas (A.Kubiliaus patarėjo Mykolo Majausko išsireiškimas), nei kolektyvinės sutartys. Bet juk pastarosios – taip mano profsąjungos – prieinamos ir smulkiajam verslui.

Kita LPSK atstovė Trišalėje taryboje – Gražina Gruzdienė oponuoja Vyriausybės atstovų argumentui, kad neva liberalizavus Darbo kodeksą sumažės nedarbas. „Juk yra ir kiti svertai, pavyzdžiui, mokestinė politika. Kodėl mes jos nesvarstom? Be to, mes sakome, kad nemažai klausimų galima išspręsti per sektorines sutartis, bet Vyriausybė per ketverius metus nieko nepadarė, kad jų atsirastų. Skirdama tiek pinigų socialiniam dialogui ji net nepasidomėjo, kam jie atitenka. Iš tikrųjų, kartais lėšos skiriamos tokioms vienkartinėms organizacijoms, kurios susikuria tik pinigams gauti“, – kalbėjo ji.

Darbuotojų atstovai taip pat klausė valdžios atstovų, logiška mažinti darbuotojų garantijų tada, kai pradėjo kilti ekonomika ir augti vidutinis atlyginimas. Be to, visada pasitelkiamas tik Graikijos pavyzdys. „Kodėl ne Vokietijos, – klausia G. Gruzdienė, – kuri suvaldė krizę neleisdama žmonių išmesti į gatvę „savo noru“? Lietuvoje net siūloma panaikint DK 129 straipsnį, kuris numato sąlygas išeiti iš darbo ne savo noru, – neva šiuo straipsniu mažai naudojamasi. Bet juk tam ir yra Darbo inspekcija, kuri turi prižiūrėti, kad žmonės nebūtų spaudžiami išeiti „savo noru“, be išeitinių išmokų“.

Profsąjungų atstovė PN teigė, kad tokia skuba liberalizuoti darbo santykius prieš rinkimus yra palanki visoms partijoms. „Visų partijų, kurios yra Seime, milijonierių interesai sutampa. Šitie padarys, o kiti atėję į valdžią buvusios situacijos tikrai negrąžins, ras įvairių pretekstų, pavyzdžiui, sakys, kad trūksta balsų ir pan. Juk partijų rinkimų sąrašų pradžioje yra tie patys žmonės, kurie ir dabar sėdi Seime“, – pastebi G.Gruzdienė.

Pašnekovė taip pat pažymėjo, jog, nepaisant to, kad Trišalėje vykusių derybų išvakarėse Premjeras pažadėjo DK pataisų nesieti su MMA, posėdyje dalyvavę Vyriausybės atstovai to buvo tarsi negirdėję.

Vis dėlto, pasak G. Gruzdienės, dialogą su Vyriausybe jau galima vadinti realiomis derybomis, juolab kad ir profesinių sąjungų pusė, pakeitus dalį atstovų, yra sustiprėjusi. „Manau, kad einame gera kryptimi, nes jeigu derybos nesibaigs čia, tai baigsis gatvėje“, – reziumuoja Maistininkų profesinės sąjungos vadovė G. Gruzdienė.

Kitas posėdis, kuriame bus pratęstos trišalės derybos, numatytas gegužės 29 d.

R.Motiejūnaitė – Pekkinen


www.lprofsajungos.lt