2012 m. vasario 2 d.
Aukšto lygio pasaulio ekonomikos forumas Davose šiemet daugiausiai dėmesio skyrė Euro zonos ekonomikos problemoms, pasaulį krečiančiai jaunimo nedarbo karštinei bei didėjančiai nesantaikai tarp Irano ir Vakarų šalių. Daugiausiai juodų spalvų buvo matyti karščiausioje Davoso diskusijoje, kuri kilo dėl jaunimo. Tiksliau, dėl jaunimo nedarbo, kuris tampa itin didele problema visame pasaulyje, o kartais, kaip tai įvyko Arabų pavasario metu, gali sukelti net revoliucijas.

Nedarbo statistika teigia, kad pasaulyje apie 200 milijonų žmonių neturi darbo, 75 milijonai iš jų – 16–24 metų jaunimas. Kai kuriose arabų šalyse 90 procentų jaunuolių neturi darbo, JAV tokių yra apie 23 procentus, o Ispanijoje – pusė visų jaunų žmonių – bedarbiai. Jaunimas jau imtas vadinti prarastąja karta, nes nerasdami darbo jie negauna patirties, neturi pinigų, o dažnai ir vilties gyventi geriau. Kasmet apie 40 milijonų jaunų žmonių papildo darbo rinką, bet darbo visiems neužtenka.
Darbo nėra ne tik todėl, kad traukiasi ekonomika, o pasaulį viena po kitos krečia didėlės ir mažos ekonomikos krizės. Darbo stinga ir dėl technologijų pažangos, mokymo įstaigų nesugebėjimo prisitaikyti prie rinkos ar paprasčiausių biurokratinių kliūčių.

Davoso forumo dalyviai diskutuodami sprendė, ką daryti, kad kuo daugiau jaunų žmonių dirbtų, nes nedirbantys jaunuoliai – akmuo po kaklu ne tik šeimai ar valstybei, bet ir ekonomikai, nes nedirbdami jie nevartoja tiek, kiek galėtų. Pasak vieno Jeilio universitete ekonomiką dėstančio profesoriaus – „nedarbas užknisa, o jaunimo nedarbas užknisa dar labiau“.  

Tiesa, gelbėjimosi rato jaunimo nedarbo problemai Davoso forumo dalyviai nenumetė, galbūt todėl, kad dar neaišku, kaip reikia gelbėtis.

Pagal BBC, Foreign Policy ir The Economist informaciją parengė Jūratė Važgauskaitė

www.bernardinai.lt