2011 m. gruodžio 14 d.
Gruodžio 13 d. Seime po pateikimo pritarta frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ projektui, kuriuo siūloma įvesti progresinius gyventojų pajamų mokesčius (GPM). Siūlomi trys tarifai: nuo 5 (iki 1250 litų) iki 35 proc. (virš 8 tūkst.), tarpinis – 20 proc.

Tą pačią dieną Seime buvo registruotas ir Darbo partijos frakcijos parengtas progresinių GPM mokesčių projektas, tačiau „darbiečiai“, kartu su kitomis opozicinėmis frakcijomis bei nemaža dalimi valdančiųjų Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos narių balsavo už „tvarkiečių“ projektą.

Toliau projektas bus svarstomas Seimo pavasario sesijoje, siūlymas jį nagrinėti dar gruodžio mėnesį nedidele balsų persvara buvo atmestas.

Tai – ne pirmas kartas, kai progresinių GPM projektas Seime priimamas svarstyti po pateikimo. Šios kadencijos Seimo pradžioje, 2009 m. rudenį, po pateikimo Seime buvo priimtas svarstyti Juliaus Veselkos pasiūlymas pajamoms, viršijančioms 10 tūkst. litų, taikyti 33 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Po daugiau nei metų, 2011 m. pradžioje, Seime priimamas svarstyti ir Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus Seimui pateiktas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas. Pajamas buvo siūloma apmokestinti tokiais tarifais: metinių pajamų dalis, neviršijanti 48 tūkst. litų, apmokestinama 15 proc. tarifu; metinių pajamų dalis, viršijanti 48 tūkst. litų, bet neviršijanti 120 tūkst. litų, apmokestinama 33 proc. tarifu; metinių pajamų dalis, viršijanti 120 tūkst. litų, apmokestinama 40 proc. tarifu.

Tačiau iki antrojo svarstymo Seime tokie pasiūlymai „neišgyvendavo“, nes pagrindiniu paskirtas Biudžeto komitetas, vadovaujamas liberalo Kęstučio Glavecko, juos atmesdavo, progresiniams iki šiol niekada nėra pritarusi ir dabartinė Vyriausybė.

Konservatorių vedama valdžia, jai užsiminus apie progresinius mokesčius, nuolat kartoja, jog progresyvumo elementų esą yra ir dabartinėje pajamų mokesčių sistemoje dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), kuris taikomas priklausomai nuo gaunamų pajamų. Tačiau šį argumentą, netrukus po to, kai 2009 m. buvo pakeista NPD taikymo tvarka, paneigė Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis. Jis tada dar naują mokesčių sistemą vadino atvirkščiai progresine, nes jo skaičiavimais ji vėl leidžia „pasipelnyti“ daug uždirbantiems asmenims.

Štai ir neseniai gautame oficialiame atsakyme į profesinių sąjungų reikalavimus Ministro Pirmininko tarnyba toliau dėsto seniai kitų šalių, kur yra progresinė mokesčių sistema, pavyzdžiu paneigtas „tiesas“: esą daugėtų atlyginimų „vokeliuose“, kvalifikuota darbo jėga persikeltų į mažesnių mokesčių šalis, mokesčių administravimas taptų labai sudėtingu ir pan.

Taip pat Vyriausybė remiasi ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) „ekspertų“ pamėgtu argumentu neva pasaulyje vyrauja tendencija atsisakyti progresinės pajamų mokesčių sistemos. Jos, LLRI duomenimis, šiemet atsisakė Vengrija, o praeitame dešimtmetyje – tokios šalys kaip Rusija, Irakas, Slovakija, Ukraina, Rumunija, Gruzija, Islandija, Mongolija, Kazachstanas, Kirgizija, Mauricijus, Makedonija.

Na, bet tai, kad gruodžio 13 d. už pasiūlymą įvesti progresinius pajamų mokesčius balsavo net 72 Seimo nariai, (prieš buvo 12 ir 28 susilaikė), teikia vilčių, jog kada nors ir Lietuva turės socialiai teisingesnius mokesčius. Juolab kad, pasak profesoriaus Povilo Gylio, progresiniai mokesčiai veikia kaip automatinis ekonomikos stabilizatorius: kaistančią ekonomiką atšaldo, o esant recesijai, sušvelnina jos padarinius.

 

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen

www.lprofsajungos.lt