2011 m. gruodžio 13 d.
Politikai lenktyniauja ieškodami 1 milijardo kitų metų biudžetui. Nesusitarę dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimo ir pensijų negrąžinimo į prieškrizinį lygį, vaikus pagąsdino alimentų fondo naikinimu ir metėsi ieškoti prabangos. Iš nekilnojamojo turto, automobilių, jachtų ir lėktuvų tikisi „net“ 100 mln. litų.

Šis 100 mln. prabangos mokesčių ir net Vyriausybės 1 mlrd. tėra „šnipštas“, lyginant su finansinę pelke, kurioje nuolat maudoma Lietuva.

Politikai privalo „ieškoti“ biudžetui ne vieno, bet bent 5 mlrd. Lt. Tą drąsiai galime teigti pasižvalgę plačiau.

Lietuva tesugeba surinkti tik 27 proc. mokesčių, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). O ES vidurkis – vos ne trečdaliu didesnis (1 lentelė). Ką reiškia tas trečdalis, t.y. 12 proc. BVP? Lietuviškai matais – tai beveik 12 mlrd. litų, kurie būtų valstybės biudžete, jeigu Lietuvoje mokesčiai būtų tvarkomi europietiškai. Na gerai, bent estiškai. Estija renka 7 proc. punktais daugiau nei mes. O tai būtų – maždaug 7 papildomi milijardai litų per metus.

1 lentelė. Bendros valstybės pajamos iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų (BVP proc.)

Čia ir kitose lentelėse „Eurostat” duomenys

Jų, o ne 100 mln. trupinių privalo ieškoti politikai. Ir tik nereikia kaltinti krizės. Visą dvidešimtmetį Lietuva nesitvarkė su mokesčių rinkimu. Ir jeigu iki krizės jai draugė buvo ir Estija, tai dabar pastaroji paliko Lietuvą tame mokesčių „rojuje“. Mėgstama pabrėžti, kad Estija pasiruošė krizei, sukaupusi rezervą. Ne tik, iš sutaupytų ji ilgai negyventų – pradėjo labiau civilizuotai rinkti mokesčius kasmet.

Kokius mokesčius turėtų rinkti Lietuva? Tik jau ne didinti PVM, kaip buvo užsimota Vyriausybės. Jau dabar pagal vartojimo mokesčius Lietuva daug „turtingesnė“ už ES vidurkį, jeigu mokesčių dydis, kaip Lietuvoje įprasta, rodo šalies turtingumą. (2 lentelė).

O štai kapitalui, ir pagal bendrą mokesčių struktūrą, ir pagal skirtingų mokesčių dalį BVP, kaip tik mokesčių rojus Lietuvoje. (2 ir 3 lentelės). Suprantama, kad tik nuo darbo pajamų, ne nuo pelno, mokami socialiniai mokesčiai, bet vis tiek kitos šalys nuo kapitalo pajamų geba surinkti du kartus daugiau nei Lietuva.

2 lentelė. Mokesčių struktūra pagal ekonomines funkcijas 2009 m.
(visų valstybės mokestinių pajamų proc.)

3 lentelė. Mokesčių struktūra pagal ekonomines funkcijas 2009 m. (BVP proc.)

Gal būt kam atrodo, kad kapitalas jau seniai „išbėgęs“ iš Lietuvos dėl neva per didelių mokesčių jam ir nebėra ko apmokestinti. „Didelius“ mokesčius kapitalui jau matėme, 2 ir 3 lentelėse. O štai 4-oji rodo, kad kapitalas Lietuvoje jau kuris laikas duoda daugiau pajamų nei darbas (žr. 4 lentelę). Tačiau mokesčių valstybei darbas sumoka vos ne penkis kartus daugiau (5 lentelė). Ir vėl, netruks besiteisinančių, kad krizės metais neva nėra pelnų, nėra iš ko mokėti mokesčių. Belieka atkreipti dėmesį, kad panašiai buvo ne tik 2009, bet ir 2008 ir 2004 ir bet kuriais kitais metais.

4 lentelė. Lietuvos BVP komponentai (proc.)

5 lentelė. Mokesčių struktūra Lietuvoje (proc.)

Paskutinis dalykas, į ką reikia atkreipti dėmesį ieškant milijardų valstybės biudžetui – darbo užmokesčio apskaitos netvarka. Lietuvoje samdomiems darbuotojams priskaičiuojama 7-8 procentiniais BVP punktais mažiau nei Estijoje ar vidutiniškai ES. O kapitalui ir mišrioms pajamoms – 9 proc. punktais daugiau (6 lentelė). Tai gali turėti du paaiškinimus. Arba Lietuvoje gamyba daug imlesnė kapitalui, ko gero dėl ypač aukštų ir brangių technologijų, arba vietoje sunkiai mokesčiais apkrauto darbo užmokesčio pasirenkamos vadinamos „mišrios“ pajamos ir taip susimažinami mokesčiai. Ar sunku suprasti, kuri versija labiau tikroviška.

6 lentelė. BVP komponentai 2010 (proc.)

Gal Vyriausybė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai viso to nežino? Gal jiems vis paslaptis, kad šalyje nėra apskaitos ir todėl skaičius apie ją statistinėse lentelėse gali skaityti lyg komiksą. Tesikonsultuoja su finansų ministre. Neabejoju, kad ji išvardintus skaičius pasakytų vidury nakties…

Kita vertus finansų ministrė, kaip ir Seimo pirmininkė neturėtų skustis kažkieno politinės valios stoka. Ar minėtos pareigos nebelaikomos politinėm? Ką jau kalbėti apie Seimo narius, taip staiga užpultiems kairumo drugio ir vis… Suprantama, suprantama – koalicijos partneriai ir nesupratingi partiečiai… Tačiau kai tiek metų šalis plukdoma suskilusioj mokesčių geldoj, ar ne laikas rimtesniems politikams apsispręsti su kuo jie vienoj draugijoj ir vardan ko?

Rinkiminės propagandos lenktynės prabangos mokesčiais ir neva valstybiškai atsakingas užmojis kirsti per alimentų fondą pamestiems vaikams ar užklasinius būrelius – vieno lizdo paukščiai. Jie ištraukti iš kišenių tik tam, kad ir vėl nebūtų rimtai sprendžiamos milijardinės mokesčių problemos. Padorumo stokos nekompensuos nei prabangos mokesčių komedija nei žiaurusis taupumas.

Romas Lazutka