2011 m. spalio 5 d.
TS-LKD partijos frakcijos seniūnas Jurgis Razma siūlo nustatyti skirtingą minimalią mėnesio algą privačiame ir biudžetiniame sektoriuose.

Tokiu būdu, jo nuomone, biudžetas nepatirs papildomų išlaidų, o mažiausiai uždirbantys privataus sektoriaus darbuotojai gaus papildomų pajamų, juo labiau, kad minimalios algos didinimui darbdaviai beveik nesipriešina.

Tokį siūlymą J. Razma, jo paties teigimu, išsakė trečiadienį vykusiuose valdančiosios koalicijos pusryčiuose. Politikas taip pat priekaištavo savo partijos premjerui Andriui Kubiliui, kad Vyriausybės siūlymai dėl minimalios algos didinimo nebuvo detaliai aptarti koalicijoje.

„Darbo kodeksas apskritai leidžia diferencijuoti minimalią algą pagal šakas, tai aš išsakiau nuomonę, ar nebūtų galima išskirti biudžetinį ir nebiudžetinį sektorių. Biudžetiniame sektoriuje mes kalbame apie labai įtemptą kitų metų biudžeto projektą, o minimalios algos deficitą ir išlaidas tik didina. Tai jeigu privatininkai jaučiasi laisviau ir kartais darbdavių atstovai sako, kad jie lengvai galėtų sutikti su žymesniais minimalios algos padidinimais, tai aš sakau, kad Vyriausybė galėtų galbūt siūlyti svarstyti išskirti sektorius. Bet tai buvo tik idėja, nesakau, kad ji kažkaip čia palaiminta“, – po koalicijos pusryčių sakė politikas.

Primenama, kad su minimalia mėnesio alga yra susieta dalis mokėjimų iš valstybės biudžeto, pavyzdžiui, įvairių asmenų grupių socialinis draudimas valstybės lėšomis, advokatų teisinė pagalba socialiai remtiniems žmonėms.

„Biudžetiniame sektoriuje yra įstaigų, kur minimalią algą gauna aptarnaujantis personalas, kokie valytojai ir panašiai“, – teigė J. Razma.

Pasak politiko, minimalios algos didinimas gali neigiamai atsiliepti valstybės biudžetui, mat tam papildomai gali prireikti 130-200 mln. Lt. Turint galvoje, kad Vyriausybė nori pasiekti, jog kitų metų biudžeto deficitas neviršytų 3 proc., tad net ketina įšaldyti valstybės tarnautojų priedų už stažą (kas treji metai po 3 proc. priedas) didėjimą, tai papildomos išlaidos viešajame sektoriuje, anot J. Razmos, nepageidautinos.

Finansų ministerija taip pat yra skaičiavusi minimalios algos didinimo poveikį viešiesiems finansams ir priėjusi prie išvados, kad poveikis būtų neigiamas, nors kiek tai konkrečiai pareikalautų iš biudžeto priklausytų ir nuo neapmokestinamojo pajamų dydžio.

„Aš manau, kad tai kitas santykis: biudžetinis darbdavys nėra tapatus privačiam, nes neturi tikslo spausti darbuotojų ir mokėti kuo mažesnę algą, kad užsidirbtų didesnį pelną. O privačiame sektoriuje tas paspaudimas privačių darbdavių išprašant didesnių minimalių atlyginimų turi kitą prasmę – kad privatus darbdavys neužmirštų mažiausiai uždirbančių žmonių“, – svarstė J. Razma.

Primenama, kad Vyriausybė nuo kitų metų liepos 1 d. ketina padidinti minimalią mėnesio algą iki 850 Lt iki mokesčių. Šiuo metu minimali alga siekia 800 Lt iki mokesčių ir apie 670 Lt atskaičius mokesčius.

Profsąjungos kaltina Vyriausybę, kad raginusi profesines sąjungas ir darbdavius susitarti dėl minimalios mėnesio algos didinimo ir šiems sutarus, kad ji gali didėti iki 1000 Lt, Vyriausybė iki šiol vilkino galutinį sprendimą, o dabar skelbia, jog jei bus tinkamos sąlygos, kitais metais nuo liepos 1 dienos būtų galima planuoti minimalią algą padidinti iki 850 Lt.

Eglė Samoškaitė