2011 m. sausio 15 d.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė, viešai pareiškusi, kad pastarojo meto aktualijose matanti daug panašumų su 1991 metų įvykiais bei pasipiktinusi profsąjungų siekiais mitinguoti, sulaukė profsąjungų atsako. Anot pastarųjų atstovų, Seimo pirmininkės požiūris į profsąjungos atstovus yra įžeidžiantis. Pastarajai esą nereikėtų girtis prisimenant Sausio 13-osios laikus, o kaltinant visuomenę praradus dvasingumą pirmiausiai reikėtų minėti valdžią.

I. Degutienei prieš metant akmenį į profsąjungų daržą siūloma apsižiūrėti savajame

„Mus, „švietimiečius“, tikrai labai įžeidė I. Degutienės požiūris į profesinės sąjungos narius. Mūsų yra ne tiek ir mažai, ir poniai I. Degutienei girtis tuo, kad ji prisimena tuos 1991 m. sausio 13-osios laikus, yra neetiška ir nepadoru, nes mes, švietimiečiai“ stovėjome prie bokšto su mokiniais. Mūsų mokiniai dabar yra užaugę ir jie taip pat puikiai visa tai prisimena. Ir kai ponia I. Degutienė kaltina visą mūsų visuomenę, kad mes praradome dvasingumą, manau, kad ji pirmiausiai kalba apie valdžią, kuri dabar sėdi ir tvarko mūsų reikalus.

Visą laiką mes girdime deklaruojant, kad švietimas – prioritetinė sritis. Švietimo reforma vykdoma jau 20 metų – ši data praktiškai sutampa su Sausio 13-osios įvykiais, tačiau jau 15 metų atliekami tarptautiniai tyrimai rodo liūdnus reformos rezultatus. Kažkodėl Švietimo ir mokslo ministerija nutyli apie tyrimus, kuriuose tiriamas mokytojų darbas ir ugdymo procesas – kaip sudaromos sąlygos tinkamai, kokybiškai jį organizuoti. Yra bėdų su mokytojų kvalifikacija, nuo Europos šalių atsiliekame mokymo priemonėmis. Jų poreikis patenkintas mažiau nei 50 proc.. Tas pats su ugdymo įstaigų kompiuterizacija“, – teigė Vilniaus švietimo darbuotojų profesinės sąjungos susivienijimo pirmininkė Rūta Osipavičiūtė.

Anot jos, neramina skaičiai, kad Lietuva pagal mokinių darbinę veiklą mokykloje užima nuo galo ketvirtą-antrą vietas ir lenkia tik tokias šalis, kaip Meksika. Ši sritis vertinama pagal šiuos kriterijus – vėlavimas į pamokas, nusirašinėjimas, bėgimas iš pamokų, smurtas prieš mokinius ir mokytojus, alkoholis ir narkotikai.

„Tai pasekmės, kad 20 metų Švietimo ir mokslo ministerija nesitaria su švietimo bendruomene, nepalaikomas socialinis dialogas, nesilaikoma demokratijos principų. Iš esmės valdžios požiūris į švietimą labai paprastas – jį atspindi ir tai, kiek vyrų dirba švietimo sistemoje. Pas mus jų vos 15 proc., nors tarptautinis vidurkis – 69 proc. Tai pirmiausiai siejasi su darbo apmokėjimu“, – tikino pranešėja.

Prie kolegės atsako į I. Degutienės pareiškimą sausio 13-osios proga prisidėjo ir Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė. Seimo pirmininkė, be kita ko, teigė: „Atsiranda žmonių, kaip girdime prisiminimus iš 1991 metų, kai sausio 8-ąją po kainų pakėlimo kažkodėl mitinguotojai susirinko ne prie Vyriausybės, kuri tą padarė, bet prie Aukščiausiosios Tarybos. Identiškai arba labai panašiai sąskambis ir dabar – profsąjungos nepatenkintos tuo, ką daro Vyriausybė, bet nori susirinkti prie Seimo“.

Kovoti už laisvę buvo padoru visiems, visiems gerai gyventi – nepadoru

G. Gruzdienė, paklausta, ar profsąjungos taip pat nemanipuliuoja Sausio 13-ąja, reikšdamos nepasitenkinimą dabartine valdžia (esą ar už tai kovojome?), atsakė, kad kovoti visiems už laisvę buvo padoru, bet norėti gyventi visiems gerai kažkodėl jau nepadoru.

„Mus kaltina visokiomis provokacijomis, bet mes manome, kad mes visi, Lietuvos piliečiai, turime teisę gyventi normaliomis sąlygomis. Pavyzdžiui, prie ministerijų šaligatviai nuvalyti, o prie paprastų piliečių namų – ne. Eik, kaip nori. Kovoti už savo teises padoru bet kokiu laiku ir nereikia iš to daryti politikos. Kita vertus, politika yra viskas – gyvenimas, darbo užmokestis, darbo vieta, komunaliniai mokesčiai. Mes turime sėdėti ausis suglaudę arba visi išvažiuoti? Mes nenorime jokių provokacijų ir revoliucijų, tikrai nenorime vaikščioti gatvėmis ir provokuoti kažkokias jėgas, kaip mus tikrai labai negražiai išvadino, mes norime civilizuotos sistemos“, – teigė pranešėja.

Profsąjungos atstovė visgi patikino, kad mitingo, kurį norėta rengti prie Seimo sausio 16 d., atsisakoma. DELFI primena, kad mitingą norėta surengti prie Seimo arba Vyriausybės, tačiau leidimas buvo duotas mitinguoti prie „Siemens“ arenos arba Kalnų parke. Tuomet profsąjungos pareiškė, kad mitingas praranda prasmę, kadangi juo norima išreikšti savo požiūrį į vykdomą valdžios politiką prie tos institucijos, kuri už ją atsakinga. Tuo tarpu nesankcionuoto mitingo, nenorėdamos provokuoti jėgų, kurios suinteresuotos nestabilumu šalyje, profsąjungos nusprendė nerengti.

„Mes atsisakome tik šio mitingo, bet ieškosime kitų formų – gal kažką surengsime prieš savivaldybių rinkimus. Žmonių pasitikėjimas profsąjungomis – per 30 proc., todėl manome turintys teisę išreikšti nuomonę svarbiais valstybei klausimais. Žinoma, norėtųsi, kad šalyje veiktų kitokios formos, kad nereikėtų eiti į gatves“, – teigė G. Gruzdienė.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius taip pat patikino, kad, nepaisant susiklosčiusios situacijos po I. Degutienės pasisakymo apie profsąjungas, pastarosios pasisako už dialogą su valdžia spendžiant aktualias socialines problemas.

„Mūsų manymu, socialinis dialogas buvo nutrūkęs. Vyriausybė labai skaudžiai sureagavo į mūsų pasiūlymus dėl naujo nacionalinio susitarimo – esą ką, mes norime valdyti valstybę“, – sakė pranešėjas.

Inga Saukienė