Birželio 29 d. pristatytame lyčių lygybės vertinime atskleista, kad Lietuvos įmonėse priėmimo į darbą, kvalifikacijos kėlimo, mokymo, atlyginimų ir paaukštinimų srityse egzistuoja lyčių diskriminacijos apraiškos: įsidarbinant asmeninio pokalbio metu moterys dažniau diskriminuojamos nei vyrai, joms dažniau užduodami klausimai apie ketinimą turėti vaikų, jų globą bei vaikų skaičių; moterų padėtis blogesnė nei vyrų paaukštinimo, karjeros srityse.

Lyčių lygybės privačiame sektoriuje vertinimas atliktas remiantis specialiai Lietuvai pritaikyta lyčių lygybės privačiame sektoriuje indekso metodika, parengta remiantis užsienio šalių praktika šioje srityje. Vertinimas apėmė priėmimo į darbą, paaukštinimo ir tobulinimosi galimybes, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą ir kitus lyčių lygybės principų taikymo verslo sektoriuje aspektus. Vertinimo metu pagal standartizuotus klausimynus buvo apklausta 16 įmonių, jose 26 jų vadovai ir 595 darbuotojai.

„Lyčių lygybės svarba darbo rinkoje – neginčytina. Ji skatina didesnį užimtumą, gali duoti didesnės socio-ekonominės naudos, mažinti socialinę įtampą darbo kolektyvuose. Tačiau Lietuvoje tiek viešajame, o ypač privačiame sektoriuje vis dar trūksta šios problemos masto suvokimo”, sako Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) Lietuvoje vadovė Lyra Jakulevičienė. „Tai patvirtina ir vertinimo rezultatai – moterys dažniau nei vyrai jaučiasi diskriminuojamos dėl lyties, ypač gaunant aukštesnes pareigas; jos dažniau mano, kad lytis turi įtakos atlyginimų dydžiui”.

Pasak JTVP Lietuvoje vadovės, situacija nesitaiso ir dėl to, kad privataus sektoriaus atstovams trūksta žinių apie lyčių lygybę paremtų praktikų įmonėje ekonominį naudingumą. Kaip paaiškėjo vertinimo metu, tirtose įmonėse dar nėra kuriama pakankamai palankių sąlygų, užtikrinančių lyčių lygybę: nestebimi vyrų ir moterų atlyginimų skirtumai, nesirūpinama darbuotojų apsauga nuo priakabiavimo ir persekiojimo darbe.

Teigiamą tendenciją Lietuvos įmonėse atskleidė vertinimo dalis tyrusi lygias galimybes profesinio tobulėjimo srityje – įmonės kuria vienodai palankiai sąlygas tiek vyrams, tiek moterims tobulėti profesinėje srityje, t.y. dalyvauti mokymuose, finansuojamose įmonės lėšomis.

Taip pat, tyrimas atskleidė, kad Lietuvos įmonėse pastebimos palankių sąlygų derinti šeimos ir darbo įsipareigojimų užuomazgos – įmonėse sudaromos sąlygos grįžti į darbą į tas pačias pareigas ir tokiomis pačiomis sąlygomis po vaiko priežiūros atostogų.

Tačiau nors formaliai tiek įmonių vadovai, tik darbuotojai pripažįsta, kad labiausiai mūsų visuomenės poreikius atitinka šeima, kurioje abu tėvai dirba apmokamą darbą ir abu rūpinasi namų ir vaikų priežiūra, vis tik įmonių vadovai ir darbuotojai labiau pritaria nuostatai, kad moteris turėtų atsisakyti profesinės veiklos šeimos labui. Tuo tarpu vyrai turi daugiau teisių tęsti darbą, o moterys turėtų likti namuose, kol vaikas mažas. Tačiau verta pastebėti, kad tokį žingsnį nežymiai didesnė tyrimo dalyvių dalis vertina labiau kaip kraštutinį nei normą.

Gerųjų praktikų įvairovė skurdi.
Tyrime dalyvavusios įmonės neišsiskyrė gausia gerųjų šeimos ir darbo sričių derinimo praktikų įvairove. Ir dažniausiu atveju šios praktikos nėra formalizuotos, o daugiau lemiamos asmeninių susitarimų, geranoriškumo.Tokios daugiausiai susijusios su finansinių ir laiko sąnaudų reguliavimu bei kompensavimu. Galima išskirti šias skatinimo ir derinimo priemones:
1. Tiesioginis ir netiesioginis finansavimo skatinimas. Kai kuriose įmonėse šios motyvacinės priemonės taikomos ne tik darbuotojams, bet ir jų šeimoms, bei asmenims, išėjusiems į motinystės, vaiko priežiūros atostogas.
2. Laiko sąnaudų reguliavimas, t.y. lankstus grafikas, yra viena dažniausiai darbuotojų minimų priemonių, leidžianti sklandžiau derinti šeimos ir darbo veiklas. Formalizavus šias praktikas (sukūrus mažiau nuo tarpasmeninių santykių priklausomus mechanizmus), besinaudojančių jomis skaičius augtų sparčiau ir, išvengiant neskaidrumo, būtų griežčiau kontroliuojami ir užkertami galimi diskriminacijos lyties pagrindu atvejai.

Įmonių vertinimą vykdė UAB „RAIT”.

Jungtinių Tautų vystimo programa