Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos veiklos ataskaita

“Mūsų stiprybė organizuotume “

 

ATASKAITA

2006 m. birželio 9 – 2007 m. birželio 8 d.

…”kad išpildytum žmonių troškimus, privalai duoti to, ko neįmanoma nusipirkti ar išmatuoti pinigais, – būti nuoširdus ir patikimas …”

 

Praėjusį ataskaitinį laikotarpį mes galime vadinti savotišku raumenų išbandymo laikotarpiu. Džiugu, kad dėl sumažėjusios bedarbystės vis labiau žmonės jau drįsta pakelti galvas ir nesitaiksto su mažai apmokamos ir kenksmingos darbo vietos išsaugojimu. Visa Lietuva sekė mūsų žingsnius dėl kolektyvinės sutarties sudarymo VIČI įmonių grupėje Plungėje, Švyturio darbuotojų kovą dėl palankių darbuotojams darbo grafikų, apmokėjimo už darbą šventinėmis dienomis, darbo užmokesčio pakėlimą. Mūsų konferencijos rytdiena ir bus skirta pasidalijimui sukaupta patirtimi ir tikimės, kad profsąjungos komitetų atstovai pasakys daug naudingų patarimų mums visiems. Šiemet pabandėme iš esmės praktiškai pritaikyti LR Darbo kodekso kolektyvinių darbo ginčų procedūras ir kartu pamatėme kaip beviltiškai apsunkintas yra streiko Lietuvoje galimybė. Iš to gimė siūlymai taisyti įstatymą ir šiandien po pietų mes apie tai kalbėsime.

Akivaizdu, kad tik būdami solidarūs, išsilavinę, pastoviai dirbdami su savo nariais, galėsime pasiekti, kad kolektyvinės derybos Lietuvoje nebūtų kolektyvine ubagyste. Iš šiemetinės patirties gimė solidarumo ir protesto laiškai ir t.t., lankstinukas darbuotojams, kuris buvo išdalintas šiandien, kolektyvinio ginčo maisto pramonėje, individualių ginčų atmintinės. Susirinkę šiomis dienomis kartu turime pakalbėti apie visas įmanomas veikimo formas, kad sustiprinti mūsų organizaciją, padaryti ją veiksminga, reaguojančia į kasdienos pokyčius. Galimybė tam yra vienintelė – mūsų eilinių narių švietimas, perdavimas informacijos iki apačios darbuotojui. Reikia, kad mūsų žmonės suprastų kodėl profsąjungos išsako vienokią ar kitokią poziciją. Kai supras, turėsime ir žmonių paramą.

Derybos dėl darbo užmokesčio, kolektyvinės sutartys

 

Lietuvoje 44 proc. darbuotojų pripažįsta, kad dirba mėgstamą darbą, bet gaunamas atlyginimas jų netenkina. Gerą atlyginimą, bet neįdomų darbą dirbantys prisipažįsta 15 proc.

Lietuvos Respublikos statistikos departamentas gegužės 28 dieną paskelbė 2007 metų pirmo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį. Dabar jis lygus 1737,80 lt arba 0,4 procento didesnis už 2006 metų IV ketvirčio vidutinį darbo užmokestį. Palyginus su 2006 metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 20,9 procento.

Kokia padėtis maistininkų profesinės sąjungos įmonėse?

Jau tikriausiai treti metai, kai derybos dėl darbo užmokesčio nėra profsąjungoms tabu. Vien šių metų kolektyvinių derybų rezultatas darbo užmokesčio padidinimas mažiausiai penkiose įmonėse. Nuo penkių iki devyniolikos procentų. Tai priklausė nuo narių skaičiaus, kolektyvinių derybų komandos, spaudimo būdų, darbuotojų palaikymo, įmonių finansinės padėties, darbo pasiūlos ir paklausos ir darbo užmokesčio lygio regione. Profsąjungiečiams laikas pamiršti darbo užmokestį kaip darbdavio teikiamą malonę. Pusė milijono emigravusių mūsų tautiečių būtent ir leidžia šiandien Lietuvoje likusiems darbuotojams per profesines sąjungas vis aštriau kelti darbo apmokėjimo klausimus. Švyturiečių, Danisco Sugar darbuotojų šiandien turima patirtis leidžia teigti, kad galima pasiekti ir trigubą apmokėjimą už darbą šventinėmis dienomis, nemenko užmokesčio pakėlimo visiems, jei žmonės yra solidarūs.

Šią savaitę pagaliau Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagaliau pasidavė profesinių sąjungų ir darbdavių spaudimui ir paskelbė, kad minimali alga didės nuo š.m. liepos 1 d. iki 700 Lt, valandinis atlygis iki 4,19 Lt. Vyriausybei nuo 2006 metų liepos 1 dienos padidinus minimalią mėnesinę algą iki 600 litų ir 6 procentais sumažinus gyventojų pajamų mokestį, dalis mūsų profesinės sąjungos narių, dėl įvairių įmonių administracijos veiksmų, nepajuto žymaus algos padidėjimo. Neteisingus administracijos veiksmus pavyko įrodyti tik gavus iš mūsų profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelius. Juos išanalizavus, pavyko AB “Vilniaus duona” administracijai įrodyti, kad būtina sumokėti daliai darbuotojų nepagrįstai sumažintą atlyginimą. Tik iš atsiskaitymo lapelių informacijos AB “Rokiškio sūris” Utenos padalinio vairuotojams po derybų su AB vadovybe pavyko susitarti, kad jiems būtų vidutiniškai 15 procentų padidintas darbo užmokestis. Išanalizavus atsiskaitymo lapeliuose esančią informaciją, pavyko geriau pasiruošti UAB “Plungės kooperatinės prekybos”, UAB “Plungės duona”, UAB “Vičiūnai ir partneriai”, AB“Kalnapilio-Tauro grupės Panevėžio filiale, Danisco Sugar Kėdainių, Panevėžio įmonių kolektyvinėms deryboms.

Todėl prašau perduoti ir kitiems mūsų profesinės sąjungos nariams, kad būtina saugoti darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelius. Jų dėka mes galime žymiai operatyviau spręsti darbo apmokėjimo klausimus.

Galime pasidžiaugti, kad nuo šių metų vasario turime savo šakoje dirbantį konsultantą darbo apmokėjimo ir socialiniais klausimais (deja, bene vienintelį visose šakininėse profesinėse sąjungose), kuris iš karto efektyviai įsijungė į kolektyvines derybas, padėjo išspręsti daug svarbių klausimų, paruošė nemažai aktualios ekonominės informacijos.

Išdalinome Jums darbo ir poilsio kalendorių 2008 metams. Nors Lietuvos Respublikos Seimas planuoja svarstyti Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso pakeitimus dėl šventinių dienų, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 2007 metų pabaigoje svarstys 2008 metų poilsio dienų perkėlimo klausimą, šis darbo ir poilsio kalendorius paruoštas pagal dabar veikiančius įstatymus. Nors tai išankstinis dokumentas, tačiau jau dabar galime pasakyti, kad 2008 metų antro pusmečio darbo laiko balansas yra daug didesnis negu pirmame pusmetyje 2008m. Šį pavyzdį pateikiu Jums todėl, kad, pavyzdžiui, tik atidžiai išanalizavus darbo ir poilsio balansą, pavyko įtikinti AB “Vilniaus duona” administraciją nedaryti darbo užmokesčio skaičiavimo pakeitimo 2007 metų antrame ketvirtyje, kai tame ketvirtyje buvo pats mažiausias darbo valandų skaičius ir tuo pačiu išvengti darbuotojų nepasitenkinimo. Šiuo metu problemiškiausia įmone derybų prasme yra AB Kalnapilio-Tauro grupė, kur profesinė sąjunga pagaliau šiemet atsikūrė, UAB Vilniaus duona ir jos Panevėžio filialas. Tebėra problemiška situacija Rokiškio sūrio logistikos padalinyje Utenoje, kur vairuotojai spaudžiami išeiti iš profsąjungos žadant net naujas mašinas, sekant kelyje, nors nesilaikoma darbo ir poilsio režimų ir t.t.

Dabartiniu metu LR Seime dirba darbo grupė siekianti įteisinti minimalios mėnesinės algos (MMA) nustatymo tvarką. Paskutiniame projekte siūloma nustatyti periodinį automatišką MMA nustatymą 50 arba 60 proc. vidutinės mėnesinės algos. Konferencijos medžiagoje rasite vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir minimalios algos santykį Lietuvoje. Trišalėje taryboje turėjome paradoksalią situaciją, kai profesinės sąjungos ir darbdaviai susitarė MMA iki 700 Lt didinti nuo liepos 1 d, tačiau Vyriausybė siūlė MMA didinti tik nuo spalio 1d. Noriu pažymėti, kad dabar abu mūsų ekonomistai yra LPSK atsovai darbo apmokėjimo komisijoje prie LR Trišalės tarybos. Tiesiog daugiau nelabai yra kam įtaką daryti šitame svarbiame darbo bare turime. Praeitą savaitę komisija svarstė labai svarbų mums DK 193 ir 194 str. pakeitimų projektus apie apmokėjimą už viršvalandinį ir nakties darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis.

Trumpai noriu paminėti, kad po dviejų metų pastangų, po begalės derybinių, trijų taikinamosios komisijos posėdžių, žiniasklaidos ir viešosios nuomonės paramos pagaliau buvo pasirašyta VIČI įmonių grupės Plungėje sutartis, kuri apima 2380 darbuotojų. Konstruktyviai iš abiejų pusių vyko derybos ir buvo pasirašytos dvi kolektyvinės sutartys su Danisco Sugar. Kolektyvinė sutartis, jos papildymas, derybos dėl trylikto atlyginimo, darbo grafikų, spaudimo profsąjungai metodų UAB Švyturys-Utenos alus virto jau profsąjunginiu serialu, kurio nebespėjama sekti. Manau, kad vien laiškai, kuriuos platino darbuotojams darbdavio pusė verti įeiti į XXI amžiaus Lietuvos socialinės partnerystės santykių istoriją…

Amžinomis jau tikriausiai galime vadinti derybas dėl kolektyvinės sutarties pakeitimo UAB Philip Morris Lietuva. Įdomi patirtis be derybų dėl darbo užmokesčio sistemos šioje įmonėje yra ir pirmą kartą sudaromas susitarimas dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimo. Išmokome skaudžią pamoką, kad neterminuotos sutarties papildymas gali būti darbdavio vilkinamas iki begalybės.

Šiemet įgyjome ir naujos akcijų organizavimo patirties. Buvome vieni iš pagrindinių iniciatorių piketuojant prie Lietuvos pramoninkų konfederacijos prieš bandymą prailginti darbo savaitę, organizuojant 2006m. lapkričio 10 d. manifestaciją Vilniuje „Lietuvos darbuotojui europinį atlyginimą“. Dėkojame visiems, kurie pasistengė atvykti.

Šaunu, kad piketas dėl darbo grafikų pakeitimo Švyturio alaus darykloje atkreipė visuomenės dėmesį, dėkojame visiems, kurie siuntė protesto laiškus įmonės vadovybei, klaipėdiškiams, kurie atėjo į piketą. Pirmą kartą buvo išbandyti ir elektroniniai solidarumo laiškai (seminare apie viešąją komunikaciją įgytų žinių rezultatas).

Per LR Trišalę tarybą dalyvavome svarstant aktualius įstatymų projektus. Svarbiausiais mums buvo DK pakeitimai kolektyvinių darbo ginčų dalyje, darbo nuomos įstatymo koncepcija, mokesčių sistemos reforma, moralinės žalos įvertinimo, Sodros lubų nustatymo, Profesinių sąjungų įstatymo projektas, minimalios algos, apmokėjimo už viršvalandinį ir nakties darbą ir t.t. Deja, niekaip nepavyko išspręsti visų aštriai keliamos problemos dėl vieningos apmokėjimo už komunalinius mokesčius tvarkos. Problemą vėl trečią kartą jau teiks dabar jau Klaipėdos Trišalė taryba, tačiau jau du kartus svarstant praktiškai buvo žaidžiamas futbolas tarp pelnu suinteresuotų įmonių ir abejingų ir amžinai laimingų valdininkų. Tikėkimės, kad trečias kartas nemeluos…

Reikia visiems perimti labai gerą klaipėdiškių praktiką – reguliarius susitikimus su mieste rinktais LR seimo nariais tokiu būdu darant spaudimą įstatymų leidėjams.

Noriu paminėti ir naujai susikūrusias regionines Trišales tarybas Plungėje (LMP atstovė V. Kūrienė) ir Tauragėje. Regioninių struktūrų stiprinimas yra vienas iš LMP prioritetų, tačiau būdas, kuriuo dabar eina LPSK vadovybė tampa daugiau struktūrų silpninimu. Rimtos diskusijos šiuo klausimu LPSK surengti, deja, kol kas nepavyko.

Kalbant apie profesinės sąjungos narių švietimą, Pasvalio sūrinėje vyko seminaras apie darbo apmokėjimą, Philip Morris Lietuva, Švyturio ir VIČI profsąjungininkai dalyvavo seminare apie konfliktų valdymą, Danisco įmonių atsovai iš 2 proc. pervesto profsąjungai gyventojų pajamų mokesčio mokėsi ir kartu apžiūrėjo Kėdainių įžymybes. Įgaliotinių tarybos nariai ir pirmininkai dalyvavo seminare apie viešą komunikaciją, kaip profesinėms sąjungoms tapti išgirstoms, apie XXI am. darbo teisės tendencijas ir t.t. Manau, kad nepakankamai dirbama agituojant žmones pervesti 2 proc. LMP. Juk tai galėtų būti didelės papildomos lėšos skirtos švietimui ar laisvalaikiui.

Profesinės sąjungos struktūrų reforma

Lygiai prieš metus pernai birželio mėnesį susirinkę Anykščiuose mes visi kartu priėmėme kreipimąsi į visų šalies profesinių sąjungų narius siūlydami nedelsiant pradėti diskusiją dėl esminių profsąjungų struktūrų ir surinkto nario mokesčio paskirstymo reformos. Tokiu būdu mūsų profesinė sąjunga inicijavo Lietuvoje labai svarbią diskusiją apie profesinėse sąjungose būtinas reformas. LPSK Taryboje, 2006 m. gruodžio mėnesį visų Lietuvos profesinių sąjungų forume pristatėme konkrečius siūlymus, kaip profsąjungos galėtų efektyviai atstovauti darbuotojams.

LR Konstitucija mus, profesines sąjungas, įpareigoja ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus. Taigi – esame už tai ATSAKINGI. Gėda, kad Lietuva yra paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje pagal darbo užmokestį, pagal kolektyvinių sutarčių sudarymą. Visi čia susirinkę esam kalti dėl to, nes mes už tai atsakingi.

Iš savo lyderių profesinių sąjungų pirmininkų žmonės reikalauja, kad jie būtų komunikabilūs, charizmatiški, būtų neblogi teisininkai, ekonomistai, derybininkai ir pan. Norima ir profesionalių paslaugų: įstatymų projektų rengimo, profesionalaus atstovavimo trišalėse tarybose, kompetentingo dalyvavimo kolektyvinėse derybose, darbo ginčuose, įstatyminių aktų išaiškinimo, informacijos, kolektyvinių sutarčių darbo užmokesčio skyriaus parengimo, projektų rašymo. Tad ką reikia padaryti, kad dirbdamas profesinėse sąjungose žmogus dirbtų matydamas savo karjeros ir šeimos gerovės perspektyvą ?

Patys pirmieji LMP IV suvažiavimo nutarimu pradėję profesinės sąjungos struktūros reforma šiandien galime pasigirti, kad į LMP per metus įsijungė penkių įmonių darbuotojai. Šiandien tiesiogiai per LMP yra atstovaujami 14 iš 26 įmonių nariai. Tokios narystės pliusai akivaizdūs:

– išvengiama registracijos procedūrų (kol surenki 30 potencialių narių, kol bėgioji po savivaldybę su popieriais, dingsta noras steigti profsąjungą); galima burti smulkių įmonių ir organizacijų darbuotojus; pereinant dirbti į kitą giminingą įmonę išsaugoma narystė; kaupiamos lėšos aukštos kvalifikacijos specialistams įdarbinti ir regionams stiprinti; atsiranda galimybė suformuoti derybinę komandą; atpinga aptarnavimas (nebereikia iždininkų pirminėse organizacijose, mažiau ataskaitų ir biurokratijos, išlieka renkami organai vietose).

Tolimesnis žingsnis iki V suvažiavimo turėtų būti atskaitymų sumų skales nuo tam tikro darbo užmokesčio nusistatymas. Nes jau atsiranda žmonių, kurie pradeda neblogai uždirbti ir, pavyzdžiui, gaunantis 3000 litų ar daugiau, turime atvejų, nebenori mokėti 1 proc. nario mokesčio. Prisipažinsiu, skaudu, kai pasako, kad, kol alga buvo maža, buvau su jumis, dabar, kai algas pasididino, tenka mokėti perdaug…Apie solidarumą tada sunku kalbėti Reikia galvoti kaip nustatyti skales: nuo tokios sumos mokama tiek, o nuo tokios – tiek, kad nepabloginti dabartinės profsąjungos padėties. Juolab, kad tokia Europos profsąjungų praktika irgi egzistuoja.

Metų pradžioje LMP specialistai paruošė nario mokesčio atskaitymo per banką instrukciją. Keletas narių jau moka nario mokestį tokiu būdu. Pakankamai paskleidę šitą galimybę, manau, galėtumėm padėti neapsisprendusiems darbuotojams arba bent tai būtų argumentas atmesti nestojimo į profesinę sąjungą baimės argumentą.

Žinoma, tada natūraliai iškyla būtinybė visų narių duomenų bazę su elektroninio pašto adresais. Tai leistų operatyviai siųsti naujausią informaciją tiesiogiai nariams – atsirastų daugiau suprantančių vadinasi ir palaikančių, bendras svarbias idėjas. Turime giminingos Prancūzijos CFDT- FGA paramą šitai įdėjai, tačiau stebina toks vangus sąrašų pateikimo tempas (paprašius XXX mėnesį šiandien tik XX organizacijos yra pateikę sąrašus). Sąrašai yra svarbūs ir kitu aspektu. Kartais reikia darbuotojui skubios teisinės ar kt. pagalbos, o mes turime aiškintis ar tikrai jis yra profesinėje sąjungoje (šiemet buvo trys atvejai, kai norėta nemokamai konsultuotis dėl atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio). Suprantama, kad visada buvo ir bus norinčiu važinėti be bilieto, tačiau darbuotojas turi sau prisiimti atsakomybę.

Kita aktuali problema, kad darbuotojai išeina iš darbo neįspėję profesinės sąjungos ir komitetas eina tikslinti narių sąrašo į įmonės buhalteriją. Sutikite, kad tai nenormali ir mus visus žeminanti situacija. Reikia galvoti apie kitokią narių registracijos sistemą, numatyti pareigą nutraukiant darbo sutartį informuoti profesinę sąjungą arba į kolektyvinę sutartį įtraukti darbdavio pareigą informuoti profsąjungą apie tokius darbuotojus.

Kelią įveikia tik einantys ir jeigu pagaliau, pakankamai išsiaiškinę, išdiskutavę su nariais, ne vien su vadovais, ryšimės iki V LMP suvažiavimo baigti įvykdyti struktūrų bei nario mokesčio reformą – turėsim viską, ką Europos darbuotojai turi šiandien.

Pagal pateiktą chronologiją kiekvienas matote beveik visus nuveiktus darbus, nors kartais ir ne viską, gal būt, spėjome užfiksuoti. Elektroniniu būdu bendraujame praktiškai su visomis mūsų organizacijomis. Stengiamės, kad ryšys būtų ne vien su pirmininku, bet ir su profsąjungos komiteto nariais. Turime vieną informatyviausių profsąjunginių internetinų puslapių, kurį, deja, šiomis dienomis tenka skubiai atnaujinti.

Manau, kad vienas iš profesinių sąjungų uždavinių yra ir darbuotojų socializavimas, atitraukimas jų ir šeimos narių nuo tos beprotiško vartojimo kultūros, kurią mums perša visi žiniasklaidos kanalai, mūsų narių laisvalaikio įprasminimas organizuojant išvykas po savo miesto ar Lietuvos įžymias vietas, kitų šalių aplankymas, gal būt ir susitikimai su kitų šalių profsąjungų nariais.Turime skatinti žmones pakilti nuo TV, rasti kitų veiklų ir užsiėmimų. Tokių pavyzdžių turime – pasvaliečių išvyka po Panemunės pilis, stumbriečių – į Druskininkų vandens parką, klaipėdiškių išradimas- susirinkimai boulingo klube, vynininkų – ekskursijos į užsienio šalis ir t.t.

Bendradarbiavimas su Lietuvos ir užsienio profesinėmis sąjungomis

Kadangi darbas su įmonėmis dažnai jau peržengia vieno šalies sienas, profesinės sąjungos intensyviai galvoja apie atskirų globalių kompanijų profsąjungų darbo koordinavimą. Galime pasidžiaugti, kad buvo įsteigtas ir pripažintas Philip Morris (PMI) įmonių Lietuvoje, Rusijoje, Centrinėje Azijoje koordinacinis komitetas. Tai tikrai unikalus darinys, nes į jį įeina tiek ES narės (Lietuvos), tiek šalių ne ES narių profesinių sąjungų atstovai. Vienas svarbiausių koordinacinio centro uždavinių – koordinuoti kolektyvines derybas tarp šalių profesinių sąjungų. Kaip žinia paraleliai veikia ir PMI Europos darbo taryba (EWC), kuri skirta darbuotojų atstovų informavimui – konsultavimui. Kaip mūsų europinio junginio (EFFAT) atstovei šiemet teko dalyvauti PMI Europos darbo tarybos posėdyje ir pamatyti kaip praktiškai veikia informavimo- konsultavimo procedūra.

Lapkričio mėnesį įvyko BBH koncerno įmonių profsąjungų koordinacinis susitikimas, praeitą savaitė Kraft Foods įmonių profsąjungų atstovai, aptarė savo problemas ir galimus veiksmus Europoje.

Bendradarbiaujant su Šiaurės šalių profsąjungomis buvo sukurta ir pastoviai atnaujinama duomenų bazė apie skandinavų investicijas į visas tris Baltijos šalis. Rugsėjo mėn. Norvegijos (NNN) kolegų pagalba pabandysime įkurti profsąjunga Orklos valdomoje įmonėje Suslavičius Felix. Noriu priminti, kad esame vienintelė profsąjunga Lietuvoje turinti kolektyvinių derybų patirtį dirbanti su aštuoniomis skirtingomis tarptautinio kapitalo įmonėmis. Toliau bendradarbiavome su kolegomis iš Belgijos ACV, kurių pagalba mums tikrai buvo neįkainojama, su Danijos NNF, Prancūzijos (CFDT- FGA), Suomijos (SEL), Rusijos profesinėmis sąjungomis. Šiemet kovo mėnesį dalyvavome pasaulinės mūsų organizacijos IUF 25 kongrese, kur susirinkę viso pasaulio maisto gamybos, viešbučių, žemės ūkio profesinių sąjungų atstovai dalinosi patirtimi apie kolektyvines sutartis, būtinybe bendrų veiksmų dirbant su tarptautinio kapitalo (globaliomis) įmonėmis, pasaulines problemas dėl visur juntamo prekybos tinklų spaudimo. Buvo priimta eilė rezoliucijų, kurios yra paskelbtos IUF internetiniame puslapyje.

Būdami LPSK nariais aktyviai dalyvavome tiek Valdybos, tiek Tarybos posėdžiuose, įvairiose komisijose, tačiau, reikia pripažinti, kad daugeliu atveju kartu su ryšininkų, sveikatos, komercijos profesinėmis sąjungomis, dažnai nepritardavome daugumos daromiems sprendimams. Ypatingai nemalonūs pastarojo meto įvykiai Švietimo profsąjungoje, Solidarume dėl profsąjungų turto, žlugdo žmonių pasitikėjimą bendra profsąjungų idėja ir puikiai oponentų yra išnaudojami profsąjungų įvaizdžiui griauti.

Teko koordinuoti LPSK pramonės profsąjungų asociacijos (įeina 11 pramonės profsąjungų) darbą, suorganizuotos dvi bendros konferencijos apie derybas dėl darbo užmokesčio, kolektyvinių derybų pasiekimus, darbų saugos klausimais. Šita struktūra galėtų būti žymiai reikšmingesnė, jei visos šakos rimtai prisidėtų prie jos veiklos, nes yra daug bendrų visai pramonei klausimų, galima būtu net galvoti apie sutarties su Lietuvos pramoninkų asociacija pasirašymą, tačiau neturint nei vieno etatinio darbuotojo tai nerealu. Dalyvavome LPSK projekte SEDVITA, kuris skirtas šakinio dialogo stiprinimui. Galime pasidžiaugti, kad dalyvavo dvi maisto pramonės ir pieno darbdavių asociacijos ir pavyko rasti daug bendrai spręstinų problemų.

Dalyvavome JT socialiai atsakingų įmonių tinklo veikloje. Šiuo klausimu teko dalintis patirtimi ir su kolegomis iš lengvosios pramonės profesinės sąjungos ir kt. Inicijavome konferencijos apie socialiai atsakingą verslą organizavimą visoms Lietuvos profsąjungoms šių metų antrą pusmetį. Smagu, kad mūsų profsąjungos atstovas buvo įtrauktas į Baltosios bangos ženklo suteikimo skaidriai dirbančioms įmonėms komisiją. Manau, kad tai didelis mūsų organizacijos pripažinimas tiek Jungtinių tautų vystymo programos (JTVP), tiek investitorių forumo ir kitų pilietinių organizacijų. Manau, kad parama Daliai Budrevičienei tikrai buvo prasminga ir davė rezultatus ne tik šalies biudžetui, bet ir mūsų profsąjungos įvaizdžiui.

Baigdama noriu pakviesti : Jei esi profsąjungoje – pakviesk bendradarbį, abu pakvieskite bendraminčius ir įsteikite profsąjungą. Jei profsąjunga yra tavo įmonėje, įsteik profsąjungą pas kaimynus.

Gražina Gruzdienė

Pirmininkė