KOLEKTYVINĖS SUTARTIES MAKETAS
Dirbantiems pagal darbo sutartis
-Darbo sutarčių sudarymo, keitimo ir nutraukimo taisyklės
-Darbo ir poilsio laikas
-Darbo apmokėjimas
-Socialiniai klausimai
-Darbo sauga
*******
Įžanga
Darbo santykius Lietuvoje reglamentuoja 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Tačiau nemažai su darbo santykiais susijusių klausimų galima išspręsti tik sudarant kolektyvines darbo sutartis ir tuo būdu užpildyti kai kurias įstatymų spragas. Tokios sutartys gali būti sudaromos visų rūšių ir priklausomybės formų valstybinėse ir privataus kapitalo įmonėse. Darbuotojai ir darbdaviai gali susitarti iš esmės dėl visko, kas konkrečiai nereglamentuota teisės aktais – dėl darbo ir poilsio laiko, atlyginimo, išeitinių pašalpų, materialinės atsakomybės, darbo saugos ir kompensacijų, kvalifikacijos kėlimo, ir dėl visų kitų šalims aktualių klausimų. Darbo kodeksu (DK) ar valstybės valdymo institucijų norminiais aktais neįmanoma apibrėžti įvairiausių situacijų, kurios galbūt jau yra ar galėtų atsirasti atskirose įmonėse.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos specialistai parengė kolektyvinės sutarties maketą, kuris gali būti taikomas dirbantiems pagal darbo sutartis.
Ruošdami kolektyvinės sutarties maketą – pavyzdį (toliau tekste – “maketas”), rengėjai stengėsi apibendrinti geriausių Lietuvoje kolektyvinių sutarčių patirtį ir pažvelgti į kolektyvinius santykius per DK prizmę ir susiklosčiusią DK taikymo praktiką.
Įvertinus tai, kad per penkiolika Nepriklausomybės metų Lietuvoje jau susiklostė vienokie ar kitokie socialinės partnerystės santykiai, daugelyje įmonių nusistovėjo tam tikros tradicijos, makete stengtasi atkreipti dėmesį į svarbiausius, dažniausiai praktikoje iškylančius ar naujai DK reguliuojamus klausimus.
Derybinės grupės, ruošdamos kolektyvinės sutarties projektą įmonėse, be abejonės, turės įvertinti gamybos ar paslaugų specifiką, nusistovėjusią per daugiametę praktiką, darbuotojų socialinių grupių sudėtį (jaunimo, pensininkų ir t.t.) ir daugelį kitų aspektų.
Kolektyvinėmis sutartimis ne tik nustatomi tam tikri darbo standartai ir reglamentuojami darbo santykiai, bet ir informuojami darbuotojai apie pagrindines jų darbines teises bei pareigas. Kai kuriuose maketo punktuose yra perkeliamos atskiros DK nuostatos, turinčios esminę informacinę reikšmę.
2003 m. spalio 7 d. priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 5-1 straipsnį “Kolektyvinių sutarčių sudarymas valstybės tarnyboje” (Nr.IX-1747) susidarė galimybė detalizuoti ir pasirašyti kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje. Tačiau dar likę neaiškumų dėl galimybės derėtis, ypač darbo užmokesčio klausimais.
Tikimės, kad kolektyvinės sutarties maketas pasitarnaus socialinės taikos įmonėse stiprinimui ir naujos darbuotojų ir darbdavių santykių kultūros Lietuvoje formavimui. Darbdaviams ir darbuotojams sutariant didėja tikimybė, kad lietuviška produkcija taps labiau konkurencinga naujose rinkose, tokiu būdu sukuriant prielaidas valstybės visuotinės gerovės kilimui. Manome, kad tai ypatingai svarbu Lietuvai jau tapus pilnateise Europos Sąjungos nare.
Gavus pasiūlymų ir formuojantis naujai praktikai socialiniams partneriams konstruktyviai bendradarbiaujant kolektyvinės sutarties maketas galėtų būti koreguojamas.
Šį maketą gali taikyti rengiant sutartis ne tik profesinių sąjungų organizacijos, bet ir darbo tarybos. Belieka tik nusikopijuoti žemiau pateiktą tekstą ir įsirašyti darbdaviui ir darbuotojų atstovams priimtinas nuostatas. Sėkmės derybose.
Kolektyvinės sutarties maketą parengė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
2005 m. gruodis.
I. KOLEKTYVINĖS SUTARTIES MAKETAS
I. Bendroji dalis
1.1 Šios kolektyvinės sutarties tikslas yra sudaryti sąlygas darniai kolektyvo veiklai, garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio, darbo saugos ir kitų darbo sąlygų lygį aukštesnį, nei numatyta LR įstatymuose bei sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas bendrovės, įmonės, organizacijos (toliau-įmonės) darbuotojams.
1.2 Kolektyvinė sutartis sudaryta ir taikoma vadovaujantis LR Darbo kodeksu, kitais LR įstatymais bei norminiais aktais.
1.3 Makete “įmonė, bendrovė, organizacija” bus vadinama “Darbdaviu”, įmonės (šakinė) profesinė sąjunga ar, jai nesant, darbo taryba bus vadinama “Profesine sąjunga”.
1.4 Kolektyvinę sutartį pasirašo įmonės “……………………….” vadovas/generalinis direktorius (toliau-darbdavys) ir profesinės sąjungos pirmininkas .
1.5 Kolektyvinė sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki naujos sutarties pasirašymo (arba 2,3…..metus). Ji yra privaloma darbdaviui ir visiems įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbantiems darbuotojams.
1.6 Kolektyvinė sutartis, bei jos priedai gali būti keičiami profesinės sąjungos ir darbdavio susitarimu. Jei keičiama sutartis bei jos priedai nustatys mažesnes darbo, socialines garantijas, nei nustato ši sutartis, tokie pakeitimai įsigalioja, tik gavus 2/3 darbuotojų pritarimą. Sutarties pakeitimai ir papildymai įforminami kaip Kolektyvinės sutarties priedai.
1.7 Kolektyvinė sutartis gali būti nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva, šalių susitarimu, jei nuo sutarties pasirašymo praėjo ne mažiau kaip šeši mėnesiai. Darbdavys turi teisę vienašališkai nutraukti kolektyvinę sutartį apie tai įspėjęs Profesinę sąjungą ne mažiau kaip prieš tris mėnesius, tik jei tolimesnis kolektyvinės sutarties galiojimas būtų įmonės bankroto tiesioginė priežastis. Kitais atvejais vienašališkai nutraukti kolektyvinę sutartį negalima.
1.8 Kolektyvinės sutarties įgyvendinimas tikrinamas 2 kartus per metus (pvz.: gegužės ir spalio mėn.) arba dažniau, jeigu to pageidauja viena iš šalių ir, reikalui esant, abipusio susitarimo pagrindu bendrovės vadovybės ir profesinės sąjungos įgaliotų atstovų susirinkime ar konferencijoje.
1.9 Administracija nuolat rengia informacinius susirinkimus su savo darbuotojais. Tokie susirinkimai organizuojami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip … kartus per metus. Jų metu aptariamos aktualios ir ilgalaikės Bendrovės problemos, padedančios suprasti esamą ir būsimą Bendrovės padėtį finansų, rinkos, technikos ir personalo požiūriu. Daugiausia dėmesio turi būti kreipiama į informaciją, padedančią geriau suprasti būsimą kvalifikacijos poreikį ir galimybes ją tenkinti.
1.10 Darbdavio teisių perėmėjui kolektyvinė sutartis galioja iki naujos pasirašymo.
1.11 Nesutarimai ir ginčai, kylantys tarp šalių vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį, nagrinėjami LR Darbo kodekso X skyriaus nustatyta tvarka, o ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio dėl šios sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami Darbo kodekso XIX skyriaus nustatyta tvarka.
1.12 Kolektyvinėje sutartyje naudojamos sąvokos:
- Agentūrinis darbas– kai viena įmonė, sudariusi su kita įmone civilinių paslaugų sutartį, deleguoja savo darbuotojus atlikti darbus ar teikti paslaugas kitai įmonei.
- Konsultavimasis- tai apsikeitimas informacija ir diskusijos, siekiant priimti bendrą sprendimą.
- Derinimas- sprendimo priėmimas su kitos šalies sutikimu.
- Informavimas- išankstinis informacijos pateikimas apie sprendimus, kurie bus ateityje priimami ir galėtų įtakoti darbuotojų teises bei socialinę padėtį. Darbdavys turi pateikti duomenis, kurie užtikrina lygiavertes derybas dėl kolektyvinės sutarties.
- Profesinis mokymas– nuolatinai įmonės dirbančiųjų ir jaunimo apmokymas, perkvalifikavimas, profesinio mokymo finansavimas įmonės lėšomis, vykdomos švietimo programos.
- KS priedas (kolektyvinės sutarties) – dokumentas, detalizuojantis KS nuostatas ir esantis kaip sudėtinė KS dalis.
1.13. Administracija įsipareigoja per 14 dienų (arba per kitą sutartą laikotarpį) nuo rašytinio profesinės sąjungos prašymo gavimo dienos pateikti profesinei sąjungai informaciją, reikalingą jos veiklai įmonėje vystyti.
2. Darbo sutarčių sudarymo, keitimo ir nutraukimo taisyklės
2.1. Darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo taisykles reglamentuoja LR Darbo kodeksas, ši kolektyvinė sutartis ir kiti teisės aktai. Tuo atveju, kai tarp darbo teisės aktų nuostatų yra prieštaravimų, taikoma tokia nuostata, kuri yra naudingesnė darbuotojui.
2.2. Priimant į darbą, su darbuotoju dviem egzemplioriais pagal LR Vyriausybės nutarimu patvirtintą pavyzdinę formą sudaroma rašytinė darbo sutartis, kurią pasirašo darbdavys ar jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas sutarties egzempliorius turi būti atiduotas darbuotojui. Visi pakeitimai ir papildymai daromi abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose.
2.3. Kiekvienam konkrečiam darbui yra sudaroma Pareiginė instrukcija, kurią pasirašo konkrečias pareigas užimantis asmuo ir jo tiesioginis vadovas. Ši pareiginė instrukcija yra pridedama prie Darbo sutarties.
2.4. Darbdavys nustato pareigybių, profesijų kompetenciją bei kvalifikacijos lygį ir sudaro sąlygas darbuotojams įgyti Įmonei reikalingą profesiją ar specialybę, kelti kvalifikaciją bei persikvalifikuoti.
2.5. Terminuotos sutartys (siūlome įvairias praktikoje jau panaudotas alternatyvas):
· Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tik nenuolatinio pobūdžio darbui. Nenuolatinio pobūdžio darbu, laikomas darbas, kuris nebūdingas įmonės veiklai. Sudarant terminuotą darbo sutartį, turi dalyvauti profesinės sąjungos atstovas. Dėl darbų, kurie gali būti atliekami pagal teminuotas sutartis, šalys susitaria kolektyvinėje sutartyje (priedas …) (DK 109 str.2d.).
· Esant gamybiniam būtinumui, galima sudaryti terminuotas darbo sutartis tik tais atvejais, jei tai padės užtikrinti esamiems nuolatiniams įmonės darbuotojams normalų darbo krūvį ir pajamas.
· Esant gamybiniams būtinumui, galima sudaryti terminuotas darbo sutartis, jei darbdavys įsipareigoja užtikrinti esamiems nuolatiniams darbuotojams normalų darbo krūvį ir pajamas.
· Įvertinant įmonės darbų specifiką, leidžiama sudaryti terminuotas darbo sutartis visais atvejais, jei tai padeda esamiems nuolatiniams įmonės darbuotojams užtikrinti užimtumą visų metų laikotarpiu. (Tokia formuluotė gali būti taikoma ten, kur yra sezoninis darbas.)
· Galima apibrėžti tam tikrą laikotarpį (pvz.: kovo – spalio mėnesiais) arba konkrečius darbus, kada galima sudaryti terminuotas darbo sutartis, nustatyti, kiek darbuotojų galima priimti pagal terminuotas darbo sutartis ir į kokias pareigas.
2.6. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo pasirašytinai supažindina priimamą dirbti asmenį su įmonės kolektyvine sutartimi.
2.7. Nustatydamas išbandymą, sudarant darbo sutartį, Darbdavys iš anksto nustato kriterijus, pagal kuriuos bus atliekamas darbuotojo vertinimas.
2.8. Per bandomąjį laikotarpį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, įspėjęs darbuotoją prieš 5 kalendorines dienas. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą dėl išbandymo rezultatų nurodomos priežastys ir aplinkybės, dėl kurių nutraukiama darbo sutartis.
2.9.Apie numatomus gamybos, jos masto, technologijos arba darbo organizavimo pakeitimus, taip kitais gamybinio būtinumo atvejais, kai planuojama keisti darbo sąlygas, Darbdavys privalo įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį.
2.10 Esant darbuotojų skaičiaus mažinimui ir atleidžiant daugiau kaip …. darbuotojų per mėnesį, sudaroma administracijos ir profsąjungos komisija, susidedanti iš sutarto asmenų skaičiaus. Darbdavys su šia komisija aptaria padėtį, kuriai susidarius reikia mažinti darbuotojų skaičių, ir ne vėliau kaip per…….dienų (pvz.: per 10 dienų) suderina darbuotojų darbo sutarčių nutraukimo sąlygas.
2.11.Atsižvelgdama į darbuotojų kvalifikaciją, įmonės vadovybė atsiradusias naujas darbo vietas siūlys įmonės darbuotojams. Pirmiausia apie naujas darbo vietas bus skelbiama įmonės viduje ir tik vėliau pradedama paieška už įmonės ribų. Visi padalinių vadovai turi stengtis parinkti kandidatus iš įmonės darbuotojų į laisvas darbo vietas. Visi kandidatai, atitinkantys keliamus reikalavimus, kviečiami pokalbiui.
2.12 Buvusiems įmonės darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, suteikiama pirmumo teisė būti priimtiems į atsiradusias laisvas darbo vietas, atitinkančias jų kvalifikaciją. Įmonės personalo skyrius yra atsakingas už tokių darbuotojų informavimą apie galimybę įsidarbinti.
2.13. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti laisvo nuo darbinių pareigų vykdymo laiko naujo darbo paieškoms, kurio trukmė negali būti mažesnė negu 10 procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvo nuo darbo laiko suteikimo tvarka nustatoma kolektyvinės sutarties priede Nr. … Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.
2.14. Papildomam darbui atlikti su darbuotoju sudaroma atskira darbo sutartis, kurioje aptariama darbo apimtis, darbo atlikimo terminas ir apmokėjimas už darbą.
2.15.Nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu darbuojas ir darbdavys pasirašo raštišką susitarimą, kuriame nurodoma nutraukimo data, išmokamos išeitinės išmokos dydis, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo tvarka arba piniginės kompensacijos už jas dydis, taip pat atsiskaitymo su darbuotoju tvarka. Darbdavys įsipareigoja pasiūlyti kompensacijas priklausomai nuo darbo stažo įmonėje.
2.16. Naudoti agentūrinį darbą draudžiama, siekiant pakeisti gamybos procese tiesiogiai dalyvaujančius darbuotojus, streikuojančius darbuotojus, siekiant pakeisti darbuotojus, atleistus dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, jei po šių darbuotojų atleidimo iš darbo nepraėjo šeši mėnesiai. Dirbantiems įmonėje pagal tokias sutartis taikoma tos įmonės kolektyvinė sutartis.
2.17. Darbdavys negali atleisti iš darbo profesinės sąjungos nario be profesinės sąjungos komiteto sutikimo. Darbdavys, prašydamas profesinės sąjungos sutikimo atleisti darbuotoją, turi pateikti visus būtinus dokumentus.
2.18. Atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 129 str.) galima tik dėl svarbių priežasčių, įspėjus darbuotoją Darbo kodekso nustatyta tvarka.
2.19.Taisyklės, kurių reikia laikytis, vertinant darbo sutarties nutraukimo priežastis ir taikant LR DK 129 str.:
2.19.1.Aplinkybės turi egzistuoti darbo sutarties nutraukimo metu, svarbi priežastis nutraukti darbo sutartį, negali būti pagrista prielaidomis, nukreiptomis į ateitį;
2.19.2.Jei ekonominės priežastys tiesiogiai neįtakoja darbo sutarties nutraukimo, darbo sutarties dėl ekonominių priežasčių nutraukti negalima.
2.19.3.Sąvoka “ypatingi atvejai” suprantama, kaip atvejai, kai darbdavys dėl objektyvių priežasčių neturi kitos išeities, kaip tik nutraukti darbo sutartį su darbuotoju.
2.19.4. Sąvoka “auginančiais vaikų iki keturiolikos metų” apima darbuotojus, kurie augina vieną vaiką ar daugiau.
2.20. Darbo sutartis su darbuotojais, įgijusiais teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančiais gali būti nutraukta tik dėl svarbių priežasčių, nurodytų DK 129 str. 2d.
2.21.Konkurso būdu skiriama į pareigas, numatytas Priede Nr. …..
2.22.Kvalifikacinių egzaminų tvarką tvirtina Darbdavys, suderinęs su Profesine sąjunga. Kvalifikaciniai egzaminai gali būti rengiami, skiriant į pareigas, numatytas Priede Nr. …..
2.23.Kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi DK 135 str. nurodyti darbuotojai, o taip pat:
q ……………………….(grafą pildyti pagal atskiros įmonės specifiką), pvz.: darbuotojai, vieni išlaikantys šeimą; darbuotojai, kurių pajamos yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis ir pan….
2.24. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys gali būti sudaromos tik su darbuotojais, nurodytais Priede Nr. ….
2.24.1. Sudarant visiškos materialinės atsakomybės sutartį, nustatoma, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.
2.25. Darbdavys sudaro rėmimo sutartis su Bendrovės darbuotojais, kurie yra aukštųjų mokyklų studentai bei neturi akademinių skolų ir kurie siekia įgyti Bendrovei reikalingų specialybių, moka už šių darbuotojų studijas ar skiria stipendijas sutartyje nustatytomis sąlygomis.
2.26. Darbdavys įsipareigoja teikti atleidžiamiems iš darbo darbuotojams informaciją apie darbo biržos organizuojamus specialybių įsigijimo kursus ir jiems sudaryti sąlygas lankyti šiuos kursus bei juos apmokėti.
2.26.1.Darbuotojų skaičiaus mažinimo atveju, kai vienu metu atleidžiama daugiau kaip…. darbuotojų, Darbdavys kreipiasi į teritorine darbo biržą dėl “mini darbo biržos” organizavimo įmonėje, pagal išanalizuotą atleidžiamų darbuotojų kvalifikaciją, socialinę padėtį, kreipiasi į Darbo biržą ir kitas organizacijas dėl darbuotojų pervedimo į kitus darbus palankiausiomis sąlygomis.
2.27. Darbo kodekso numatytais atvejais darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išskyrus atvejus, numatytus Darbo kodekso 255 straipsnyje.
2.28. Ginčai, kylantys dėl darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ar pareigų įgyvendinimo, sprendžiami DK nustatyta tvarka.
2.29 Įmonėje 2 metams sudaroma darbo ginčų komisija ( iš 3 darbuotojų atstovų ir 3 darbdavio atstovų). Darbuotojų atstovai išrenkami darbuotojų kolektyvo konferencijoje.
3. Darbo ir poilsio laikas
3.1. Darbo trukmė darbuotojams bendrovėje yra 40 val. per savaitę.
3.2. Į darbo laiką įskaitoma įrankių, darbo vietos, apsaugos priemonių paruošimas ir sutvarkymas.
3.3. Darbo pamainomis režimas, darbo laiko grafikų sudarymo, pietų pertraukos nustatymo ir kiti su darbo ir poilsio laiko apskaita susiję klausimai nustatomi Darbo tvarkos taisyklėse. Darbo tvarkos taisyklės bei jų pakeitimai turi būti suderinti su profesine sąjunga. (pagal nusistovėjusią praktiką Darbo tvarkos taisyklės dažniausiai yra Kolektyvinės sutarties priedas).
3.4. Bendros poilsio dienos – šeštadieniai ir sekmadieniai. Darbuotojų, kurie dirba pamainomis, poilsio dienos numatomos darbo grafike. Darbuotojų, kurie dirba šeštadieniais ir sekmadieniais, ne darbo dienos planuojamos taip, kad kiekvienas darbuotojas kartą per savaitę turėtų dvi poilsio dienas iš eilės
3.5.Darbuotojams, kurie mokosi neatsitraukdami nuo darbo, t.y. savo poilsio laiku, darbdavys privalo sudaryti reikiamas sąlygas dirbti ir kartu mokytis, t.y.
3.5.1.šiems darbuotojams papildomai suteikiama po …… poilsio dienas ruoštis egzaminams;
3.5.2.šiems darbuotojams papildomai suteikiama po …… poilsio dienas ruoštis įskaitoms;
3.5.3.bendrovei reikalingos profesijos siekiančiam darbuotojui mokymosi metu paliekamas vidutinis jo darbo užmokestis;
3.5.4.savarankiškai besimokančiam darbuotojui mokymosi metu mokama ……jų darbo užmokesčio (nustatyti tam tikrą dalį);
3.5.5.ir kt.
3.6.Suminė darbo laiko apskaita gali būti įvedama suderinus su profesine sąjunga šiuose įmonės skyriuose:…………………………………………………………………………………..
Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis yra … mėnesiai.
3.7.Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota Darbo kodekso nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Jeigu suminiu darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu viršijamas nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Dėl šiame punkte numatytų kompensacijų taikymo sudaromas rašytinis darbdavio ir darbuotojo susitarimas, kurį pasirašant privalo dalyvauti profesinės sąjungos atstovas.
3.8.Dirbti viršvalandinius darbus neleidžiama Darbo kodekse numatytiems asmenims ir:
· ………………………………………………
· ………………………………………………
3.9.Darbuotojams kasmetinių minimalių atostogų trukmę nustato LR darbo kodekso 166 straipsnis. Dirbantiems pamainomis arba pagal suminę darbo laiko apskaitą suteikiamos papildomos … dienų apmokamos atostogos.
3.10. Kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos:
a) už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų, – darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius), kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, – iki 5 kalendorinių dienų, skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek iš viso valandų jie dirbo tokioje aplinkoje tais metais, už kuriuos suteikiamos atostogos, t.y. tuo atveju, jeigu tokioje aplinkoje dirbta nuo 80 iki 100 procentų darbo laiko, suteikiamos 5 kalendorinės dienos, nuo 60 iki 80 procentų – 4 kalendorinės dienos, nuo 40 iki 60 procentų – 3 kalendorinės dienos, nuo 20 iki 40 procentų – 2 kalendorinės dienos, iki 20 procentų – 1 kalendorinė diena;
b) už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą įmonėje – darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą įmonėje, – 3 kalendorinės dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą įmonėje – 1 kalendorinė diena. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo įmonėje stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas įmonėje ir kiti laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalyje. Į šį stažą neįeina laikas, dirbtas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, iš kurios į kitą darbovietę darbuotojas perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo;
c) už ypatingą darbų pobūdį – darbuotojams, kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos) atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu ar yra kilnojamojo pobūdžio, ir dėl to jiems kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 116 „Dėl Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 11-413), – 2 kalendorinės dienos.
3.10.1. Darbuotojams, turintiems teisę gauti kasmetines papildomas atostogas keliais pagrindais, nurodytais šios sutarties 3.10 punkto a, b, c dalyse, prie kasmetinių minimaliųjų atostogų suteikiamos jų pasirinkimu tik vienos iš šių minėtųjų kasmetinių atostogų.
3.10.2. Kasmetinės papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių minimaliųjų atostogų ir gali būti šalių susitarimu suteikiamos kartu arba atskirai. Šalims nesutarus, šios atostogos suteikiamos kartu.
3.10.3.Darbuotojams, turintiems teisę gauti kasmetines pailgintas, numatytas DK, ir kasmetines papildomas atostogas, nurodytas šioje sutartyje, jų pasirinkimu suteikiamos tik vienos iš jų.
3.11.Atostogos suteikiamos pagal patvirtintą atostogų eilę. Eilė tvirtinama iki kiekvienų metų…….(pvz.: kovo 1 d). Atostogų eilę sudaro skyrių, barų vadovai, atsižvelgdami į darbuotojų prašymus ir darbų apimtis. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų.
3.11.1 Jei darbuotojas dėl kokių nors priežasčių nepanaudojo visų kasmetinių atostogų, Darbuotojo prašymu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
3.12.Atostogų laikas gali būti pakeistas šalims susitarus.
3.13.Apmokamos atostogos dėl asmeninių priežasčių (neišskaičiuojamos iš eilinių atostogų) suteikiamos žemiau nurodytais atvejais. Šios atostogos suteikiamos tik žemiau nurodytais atvejais – dienomis (šios atostogos į kitą laikotarpį neperkeliamos):
3.13.1.vedybų atveju – …….darbo dienos prieš arba po darbuotojo vestuvių dienos;
3.13.2.mirties atveju: mirus motinai, tėvui, žmonai, vyrui, vaikui – ….. kalendorinės dienos; mirus seseriai, broliui, vyro ar žmonos tėvams – … kalendorinės dienos.
3.14. Darbuotojo reikalavimu pagal DK 184str.1 d. nemokamos atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų – iki keturiolikos kalendorinių dienų;
2) darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos metų – iki trisdešimties kalendorinių dienų;
3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
4) invalidui – iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus;
5) darbuotojui, vienam slaugančiam invalidą, kuriam invalidumą nustatančios komisijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas – iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
6) darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
7) santuokai sudaryti- ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos;
8) mirusio šeimos nario laidotuvėms – ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos.
3.15. Nemokamų atostogų priežastimis taip pat yra (DK184 str. 2d.):
3.15.1. Darbuotojo išvykimas studijuoti užsienyje
3.15.2. šeimos nario slauga dėl ilgalaikės ligos
3.15.3. k.t ………………………………….
3.16.Neapmokamų atostogų išleidžiama pateikus tiesioginiam viršininkui arba skyriaus vadovui prašymą ir dokumentus, kuriuose būtų nurodyta atostogų reikalingumo priežastis ir reikalingų dienų skaičius.
3.17.Negalima darbuotoją išleisti nemokamų atostogų dėl gamybinių priežasčių darbdavio iniciatyva.
3.18.Darbuotoją atšaukus iš atostogų dėl gamybinio būtinumo abipusiu susitarimu (raštu), jam mokamas 1,5 jo valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos) dydžio darbo užmokestis už dirbtas dienas atostogų metu, vėliau suteikiant neišnaudotų atostogų dalį patogiu darbuotojui laiku, suderinus su darbdaviu.
3.19.Dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo darbuotojui neatvykus į darbą, skyriaus ar baro vadovas apie tai turi būti informuotas per ….dienų.
3.20.Darbuotojams, kuriems dėl darbo sveikatos patikrinimas privalomas, už darbo laiką, sugaištą tikrinant sveikatą, darbovietėje mokamas jų vidutinis darbo užmokestis. Darbdavys apmoka visas su sveikatos patikrinimu susijusias išlaidas.
4. Darbo apmokėjimas
4.1. Atsižvelgdamas į atlyginimus Lietuvos darbo rinkoje, Darbdavys siekia, kad visi jo darbuotojai gautų teisingą ir konkurencingą atlyginimą už darbą.
4.2. Apmokėjimas už darbą organizuojamas vadovaujantis LR Darbo kodeksu (DK XV skyrius).
4.3.Šalys susitaria, kad minimalus mėnesinis darbo užmokestis įmonėje yra …..Lt. arba …… Lt per valandą. (Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas didesnis, negu Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis arba mėnesinė alga).
4.4. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.
4.5. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje.
4.6. Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos Darbo apmokėjimo nuostatuose ( Priedas Nr …..).
Rengiant Darbo apmokėjimo nuostatus, rekomenduojama vadovautis Darbų ir pareigybių vertinimo metodika, parengta 2004m., kuriai pritarė LR Trišalės Taryba 2004 m. gruodžio 7 d. posėdyje[1]. Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija 2005m. birželio 13d. susitarimu rekomendavo įmonių ir organizacijų vadovams bei profesinėms sąjungoms taikyti šią metodikoje praktikoje ir tai nustatyti kolektyvinėse sutartyse.
4.7. Darbuotojams, keliantiems kvalifikaciją bendrovės siuntimu, atsitraukus nuo darbo, mokamas vidutinis darbo užmokestis.
4.8. Darbuotojams, keliantiems kvalifikaciją bendrovės siuntimu, neatsitraukus nuo darbo, t.y. savo poilsio laiku, už laiką, praleistą kursuose, mokamas vidutinis atlyginimas.
GALIMA ALTERNATYVA 4.7. ir 4.8. punktams:
4.7.Bendrovės darbuotojų mokymas, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas vykdomas pagal kasmet sudaromus mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo planus, atsižvelgiant į Bendrovės personalo poreikį.
4.8 Darbuotojų mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo išlaidas apmoka Darbdavys (kai mokymas vyksta ne daugiau kaip …….mėnesių).“
4.9. Darbuotojui, greta savo pareigų atliekančiam laikinai nesančio darbuotojo darbą arba nuolatinai sugretinus dvi pareigas, mokama iki 100 proc. nesančio darbuotojo tarifinio ar mėnesinio atlygio priedas. Darbuotojas vienu metu negali pavaduoti daugiau kaip vieną žmogų.
4.10.Įmonės nuolatiniams darbuotojams, sėkmingai užbaigus metus ir esant pelnui, išmokėti atlyginimą už metinius įmonės darbo rezultatus. Atlyginimas už metinius rezultatus apskaičiuojamas pagal Atlyginimo už metinius rezultatus nuostatus. Priedas Nr. ….
4.11. Darbo užmokestis indeksuojamas, kai infliacija sudaro ….. procentus nuo paskutinės darbo užmokesčio indeksacijos arba pagal finansinius – ekonominius įmonės rezultatus.
ALTERNATYVA: Pasikeitus vartojimo kainų indeksui, Darbdavys ir profsąjunga tariasi dėl darbo užmokesčio lygio.
4.12.Darbdavys užtikrina normalias darbo sąlygas (DK 191 str.). Esant nukrypimams nuo normalių sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokama:
4.12.1.Darbuotojams, dirbantiems kenksmingų veiksnių veikiamose darbo vietose (priedas Nr…..) pagal faktiškai dirbtą laiką mokamas …… (pvz.:75) % padidintas pareiginis arba tarifinis valandinis atlyginimas.
4.12.2.Darbuotojams, dirbantiems pavojingų veiksnių veikiamose darbo vietose (priedas Nr…..) pagal faktiškai dirbtą laiką mokamas ……(pvz.: 50) % padidintas pareiginis arba tarifinis valandinis atlyginimas.
4.13.Viršvalandinis darbas registruojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir viršvalandinio darbo paraiškoje (arba žurnale), kurią pasirašo skyriaus vadovas ir darbuotojas.
4.14.Už pirmąsias 2 viršvalandinio darbo valandas mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio, už visas paskesnes viršvalandinio darbo valandas mokamas dvigubas darbuotojui nustatytas valandinis atlygis.
4.15.Už darbą naktį mokama 75 proc. valandinio atlygio (mėnesinės algos) priedas
( galima diferencijuoti pvz.: gamybos, apsaugos skyriai).
4.16.Už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokama:
4.16.1.numatytą pagal grafiką – 2,5 tarifinio atlygio.
4.16.2.nenumatytą pagal grafiką- 3 tarifiniai atlygiai.
4.17. Apmokėjimas už prastovą ne dėl darbuotojo kaltės:
4.17.1. kai darbuotojas perkeliamas į kitą darbą – mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, buvęs iki perkėlimo;
4.17.2. kai kito darbo nepasiūlo – mokama 3/4 jo vidutinio darbo užmokesčio;
4.17.3. kai darbuotojas raštiškai atsisako pasiūlyto darbo, atitinkančio jo profesiją ir sveikatą – mokama ne mažiau kaip įmonėje nustatytas minimalus darbo užmokestis.
4.18. Darbuotojas gali prastovos metu visiškai neatvykti į darbą šiais atvejais:…………………….. (apmokėjimas pagal šios sutarties 4.17.2 punktą).
4.19. Už darbą, kai padidintas darbų mastas, darbuotojui papildomai mokama ne mažiau kaip …. proc.jo darbo užmokesčio.
4.20. Darbo apmokėjimas pagaminus produkciją, pripažįstamą broku:
4.20.1.už gaminių broką, atsiradusį ne dėl darbuotojo kaltės mokama kaip už tinkamą produkciją;
4.20.2.už gaminių broką, atsiradusį dėl darbuotojo kaltės – atsižvelgiant į produkcijos tinkamumo laipsnį.
4.21. Keisti darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys negali, išskyrus atvejus, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas.
4.22.Darbo užmokestis išmokamas du kartus per mėnesį: einamojo mėnesio 25-30 dienomis ir kito mėnesio 10-15 dienomis.
4.23.Darbuotojų prašymu darbo užmokestis gali būti pervedamas į banko korteles. Kai darbuotojų atlyginimai mokami, pervedant jas į banko korteles, darbdavys įsipareigoja padengti kortelių aptarnavimo išlaidas ir pinigų išgryninimo mokestį.
4.24.Kiekvienam darbuotojui darbdavys turi įteikti atsiskaitymo lapelius prieš … dienas iki mokėjimo dienos.
4.25.Apie naujų darbo apmokėjimo sąlygų nustatymą pagal apmokėjimo kvalifikacinius lygius, darbdavys turi raštu pranešti profesinei sąjungai prieš keturis mėnesius iki naujų derybų dėl darbo apmokėjimo pradžios.
4.26.Įmonės darbuotojams išdirbusiems toje įmonėje …….metų, sulaukus pensinio amžiaus bei įgijusiems teisę į senatvės pensiją ir nutraukiantiems darbo sutartį savo pareiškimu (DK 127 str. 2 d.), išmokama …. vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa.
4.27.Nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės išeitinės pašalpos didinamos 50 % daugiau nei numatytą DK 140 str.
4.28.Darbdavys organizuoja papildomą pensijų kaupiamąjį, gyvybės ar investicinį draudimą ir apmoka 30 % darbuotojo mokamos mėnesinės įmokos.
4.29.Darbdavys gali sudaryti sutartis su bankais dėl lengvatinių kreditų suteikimo įmonės darbuotojams. Apie tokių sutarčių derybas ir kreditavimo sąlygas darbdavys iš anksto informuoja įmonės profesinės sąjungos komitetą.
5. Socialiniai klausimai
5.1.Tėvui ar motinai, išlaikantiems vaiką invalidą (vaiko amžius nesvarbu), mokėti vieną kartą per metus trijų valstybės nustatyto minimalaus atlyginimo dydžio pašalpą. Pašalpos gavimo dokumentai (pareiškimas, gydymo įstaigos pažyma) pristatomi vasario mėn. Pašalpa išmokama su kovo mėn. atlyginimu.
5.2.Darbuotojams, kurie yra atostogose vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, teikti materialinę paramą. Kiekvieną mėnesį išmokėti …. procentų Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos pašalpą.
5.3.Vienišoms motinoms tėvams ir daugiavaikėms šeimoms, turinčioms mokyklinio amžiaus tris ir daugiau vaikų, skirti valstybės nustatytų … minimalių atlyginimų dydžio pašalpą prieš mokslo metų pradžią kiekvienam besimokančiam vidurinėje mokykloje vaikui.
5.4.Mirus darbuotojo šeimos nariui (vyrui, žmonai, vaikui, tėvams), išmokėti jam … minimalių mėnesinių atlyginimo dydžio pašalpą.
5.5.Mirus bendrovės darbuotojui, jo šeimai skirti … bendrovės vidutinio mėnesinio (praėjusio mėn.) atlyginimo dydžio pašalpą.
5.6.Bendrovės darbuotojo arba jo šeimos nario laidotuvėms skirti nemokamai transportą.
5.7.Šv.Velykų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir, esant galimybei, kitų švenčių proga, kiekvienam dirbančiajam ir profsąjungos komiteto pirmininkui skiriamos šventinės išmokos, dovanos ar įmonės reklaminės produkcija. Šventinių išmokų ar dovanų dydis aptariamas su profesine sąjunga.
5.8.Suteikti materialinę pagalbą (skiriant pašalpą arba statybines medžiagas) darbuotojų šeimoms ir buvusių darbuotojų-nedirbančių pensininkų šeimoms, nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės (gaisro, potvynio ir kt.). Skiriamos pašalpos dydis nustatomas pagal materialinių pašalpų skyrimo nuostatus (Priedas Nr…….).
5.9.Darbdavys subsidijuos įmonės valgyklą ir užtikrins, kad maisto kainos liktų žemos, nekintant maisto kokybei.
5.10.Darbuotojams, kurie negali dėl specialaus darbo pobūdžio negali lankytis įmonės valgykloje, maistas bus teikiamas specialiai įrengtose patalpose, aprūpintose mikrobangų krosnelėmis, elektriniais virduliais, šaldytuvais, būtinais indais.
5.11.Darbdavys specialiose maitinimui skirtose vietose aprūpina nemokama kava, arbata, geriamuoju vandeniu.
5.12.Darbuotojams, turintiems gydytojo siuntimą sanatoriniam gydymuisi, vieną kartą metuose apmokama visa kelialapio kaina, bet ne daugiau kaip…….MMA per metus.
5.13.Gimus vaikui, skiriama vienkartinė pašalpa šeimai – po ……MMA už kiekvieną vaiką.
5.14.Pažymėti darbuotojų, dirbančių darbovietėje ne mažiau kaip 5 metus, asmeninius jubiliejus nuo 30 metų, išmokant …… įmonės MMA dydžio piniginę premiją. (Siūlome sudaryti skalę pagal amžių ar stažą).
5.15.Skirti iki …..tūkst. Lt per metus darbuotojų vaikų poilsio organizavimui.
5.16.Organizuoti ir finansuoti pagal sutartą sąmatą kultūros ir sporto renginius darbuotojams (Priedas Nr…..).
5.17. Darbdavys įsipareigoja įsteigti socialinių reikmių fondą., kurio nuostatai yra Kolektyvinės sutarties Priede Nr. ….. Socialinių reikmių fondą valdo šalių bendrai sudarytas komitetas.
6. Darbų sauga
6.1.Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo įsipareigoja:
6.1.1.sudaryti saugias darbo sąlygas, kokybiškai ir laiku instruktuoti apie saugų darbą, priešgaisrinę apsaugą ir kitas saugaus darbo taisykles, kontroliuoti šių taisyklių žinojimą ir laikymąsi. Visi darbuotojai privalo laikytis saugaus darbo reikalavimų;
6.1.2.aprūpinti dirbančiuosius darbo drabužiais, darbo avalyne, muilu, rankšluosčiais, individualios apsaugos priemonėmis pagal patvirtintas normas (priedas Nr. …);
6.1.3.organizuoti rūbų skalbimą;
6.1.4.darbuotojams pagal darbų pavadinimą skirti 0,5 l pieno (Priedas Nr. …);
6.1.5.užtikrinti medicinos punkto darbą, sudaryti galimybę vietoje atlikti nemokamas …… fizioterapines procedūras, medicinos felčerei 1-2 kartus savaitėje tikrinti tam tikrų profesijų sveikatos būklę ( profesijų sąrašas gali būti pridedamas KS priede) .
6.1.6. Informuoti profsąjungos komitetą ir įmonės darbuotojus apie įvykusius nelaimingus atsitikimus, analizuoti jų priežastis
6.1.7 Profsąjungos komitetui pateikti Darbo inspekcijos patikrinimų ir nelaimingų atsitikimų tyrimų aktų kopijas.
6.1.8. Organizuoti ir apmokėti išlaidas dėl visuotinio higieninio ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo mokymo.
6.2.Spec. rūbai, susidėvėję nesibaigus naudojimo terminui, keičiami naujais pagal komisijos nurašymo aktą. Nurašyti spec. rūbai sunaikinami.
6.3.Darbdavio sąskaita papildomai apdraudžiami nuo nelaimingų atsitikimų pavojingų profesijų darbuotojai (Priedas Nr. ….).
6.4.Darbdavys garantuoja, kad darbuotojams bus nemokamai suteikiami darbui reikalingi įrankiai, prietaisai, specialūs drabužiai ir kitos individualios ir kolektyvinės saugos darbe priemonės (Priedas Nr. …..).
6.5. Kai įmonės reikalams naudojamas darbuotojams priklausantis turtas, įmonė privalo kompensuoti darbuotojui to turto nusidėvėjimo išlaidas pagal įmonėje nustatytą tvarką.
6.6.Darbdavys įsipareigoja kartu su profesine sąjunga steigti darbų saugos komitetą iš ……. narių. Komiteto nuostatus tvirtinami šalių susitarimu. Komiteto nariams šių pareigų vykdymui suteikiama iki …. val./ mėn., mokant vidutinį darbo užmokestį. Komiteto nariai naudojasi DSSĮ nustatytomis garantijomis.
7. Profesinių sąjungų veiklos garantijos
7.1.Profesinė sąjunga veikia vadovaujantis LR Profesinių sąjungų įstatymu.
7.2.Pasirašydamas kolektyvinę sutartį darbdavys pripažįsta profesinę sąjungą lygiaverčiu partneriu, išreiškiančiu bendrovės darbuotojų teisėtus interesus, įgyvendinant šią sutartį.
7.3.Esant profesinės sąjungos komiteto prašymui, Darbdavys įsipareigoja per 2 savaites nuo prašymo gavimo dienos pateikti informaciją apie dabartinę ir būsimą įmonės veiklą ir jos ekonominę bei finansinę padėtį; informaciją apie esamą darbo santykių būklę, struktūrą ir galimus užimtumo pokyčius; informaciją apie numatomas naudoti priemones tuo atveju, kai galimas darbuotojų skaičiaus mažinimas; kitą informaciją, susijusią su darbo santykiais ir įmonės veikla.
7.4.Profsąjungos komitetui nemokamai skiriamos patalpos komiteto darbui ir sportinio-kultūrinio inventoriaus sandėliavimui, nemokamai leidžiama naudotis pašto, telefono, interneto ryšiais pagal patvirtintus limitus, spausdinimo, kopijavimo aparatais, skelbimų lentomis administracijos patalpose ir cechuose, transportu.
7.5.Suderinus su administracija, profsąjungos komitetas .… kartus per metus gali šaukti visuotinius profsąjungos narių susirinkimus darbo metu įmonės patalpose.
7.6.Esant darbuotojo prašymui profsąjungos komitetas pateikia bendrovės buhalterijai sąrašus dėl profesinės sąjungos nario mokesčio atskaitymo į profsąjungos nurodytas sąskaitas.
7.7.Vykstant profesinių sąjungų organizuojamiems seminarams, konferencijoms, profsąjungos komiteto pirmininkas arba kiti profsąjungos nariai atleidžiami nuo darbo (suderinus su darbdaviu), mokant jo vidutinį darbo užmokestį, jei išvyksta ne daugiau kaip ….. dienoms per ketvirtį.
7.8.Kiekvienam profesinės sąjungos komiteto nariui skiriama …val., o moterų ir jaunimo komitetų nariams….val. per mėnesį ir po ….darbo dienų šakos profesinės sąjungos renkamų organų nariams profsąjunginei veiklai už įmonės ribų, mokant jų vidutinį darbo užmokestį. Jei profesinės sąjungos narių skaičius sudaro 50 proc. arba daugiau kaip 150 įmonės darbuotojų, darbdavys moka etatiniam profesinės sąjungos darbuotojui darbo užmokestį, ne mažesnį kaip įmonės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis.
7.9.Darbdavys remia darbuotojų švietimą pagal su profesine sąjunga suderintus atskirus projektus ir skiria tam ……..tūkst. Lt.
7.10. Buvę įmonės darbuotojai, išrinkti darbuotojų atstovais, turi tokias pačias garantijas, teises į materialines pašalpas, paskatinimus, visų rūšių premijas, kaip ir kiti įmonės darbuotojai.
7.11.Bet kokių pasiūlymų ar nesutarimų dėl kolektyvinės sutarties vykdymo atvejų Profesinės Sąjungos Komitetas ir Darbdavys įsipareigoja konsultuotis ir nagrinėti iškilusias problemas gera valia.
7.12.Profesinės sąjungos komitetas įsipareigoja netrukdyti bendrovės ritmingo darbo piketais ir kt. akcijomis, nukreiptomis prieš darbdavį, jeigu darbdavys vykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimus.
Data …………………………
Šalių parašai ……………………….