Arvi cukraus darbuotojai nusivylimą savo darbdaviais ir vėl išliejo eilėmis….
Nors keičias cukrinio vyriausios galvos
Bet matot, čia tas pats vėl gaunas
Neturi cukraus, pajamų
Negali mums mokėt algų
Tik dievas šventas viską žino
Ar runkelius kas nors sodino
Kas veš į fabriką gumbus
Gal vėl Kėdainiams viskas bus
Nebėr pernykščių pajamų
Apyvartinių nėr lėšų
Kur dingo visi pinigai
Kai buvo litai – eurais vėl blogai
Prekyba vyko nuostabiai
Net išspaudas išsivežė lenkai
Nei cukraus nei melasos nebėra
Tik pinigų nėra, viena bėda
Ir šitaip jau nuo tų laikų
Kai klausome tik pažadų
Nežinom ateities tikros
Gal kas parems bet niekas nežinos
Sakykit ponai iš tiesų
Klausyt tų jūsų pažadų
Ar dirbsim tempu mes pilnu
Ar gausim kiek nors pajamų
Nejaugi vėl tas pats čia bus
Ar vėl durnais laikysit mus
Bet netylėsime daugiau
Mes susirasime geriau