Arvi cukraus darbuotojai nusivylimą savo darbdaviais ir vėl išliejo eilėmis….

 

Nors keičias cukrinio vyriausios galvos

Bet matot, čia tas pats vėl gaunas

Neturi cukraus, pajamų

Negali mums mokėt algų

 

Tik dievas šventas viską žino

Ar runkelius kas nors sodino

Kas veš į fabriką gumbus

Gal vėl Kėdainiams viskas bus

 

Nebėr pernykščių pajamų

Apyvartinių nėr lėšų

Kur dingo visi pinigai

Kai buvo litai – eurais vėl blogai

 

Prekyba vyko nuostabiai

Net išspaudas išsivežė lenkai

Nei cukraus nei melasos nebėra

Tik pinigų nėra, viena bėda

 

Ir šitaip jau nuo tų laikų

Kai klausome tik pažadų

Nežinom ateities tikros

Gal kas parems bet niekas nežinos

 

Sakykit ponai iš tiesų

Klausyt tų jūsų pažadų

Ar  dirbsim tempu mes pilnu

Ar gausim kiek nors pajamų

 

Nejaugi vėl tas pats čia bus

Ar vėl durnais laikysit mus

Bet netylėsime daugiau

Mes susirasime geriau