2011 m. balandžio 18 d.
Neteisinga Lietuvos mokesčių sistema prieš kelias savaites skundėsi ir premjeras Andrius Kubilius, į biudžetą sumokantis du kartus daugiau mokesčių nei 50 kartų kartų daugiau pajamų gavęs europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Finansų ekspertai pastebi, kad vis dar galiojančios lengvatos ir išimtys, kažkada buvusios reikalingos, dabar tampa landomis.

„Tarptautiniai ekspertai jau ne kartą kartoja, kad mes turėdami tokią mokestinę sistemą – išplitę patentai, beveik neapmokestintas turtas, išskirtinės mokesčių nemokančios grupės (ūkininkai ir pan.) prilygstame greičiau Vakarų Afrikos valstybėms, o ne šiuolaikinei ES valstybei. Daugelio ekonomistų analizė rodo, kad ir toliau nemaža dalis dingsta šešėlyje – pridėtinės vertės mokestis, akcizai)“, – sako „Danske” banko analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

„Geriau plati mokesčių bazė, bet mažesni tarifai“, – kaip sumažinti landų skaičių svarsto ir „Ernst & Young” partneris, Mokesčių paslaugų verslui vadovas Vidurio ir Pietryčių Europoje Kęstutis Lisauskas.

Jis, V. Klyvienė ir „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi mokesčių sistemos nelogiškumus ir trūkumus.

Pripažįsta ir premjeras

Prieš kelias savaites „neteisinga“ mokesčių sistema skundėsi ir pats premjeras Andrius Kubilius.

„Pavyzdžiui, praėjusiais metais Viktoras Uspaskichas deklaruoja, kad uždirbo daugiau nei 8 mln. litų pajamų ir sumokėjo tik 10 tūkst. litų mokesčių, ir tai yra visiškai legalu ir teisėta. Tuo tarpu aš uždirbau iš atlyginimo daugiau nei 150 tūkst. litų pajamų ir sumokėjau 20 tūkst. litų mokesčių. V. Uspaskichas gavo daug tokių pajamų, kurios iš viso nėra apmokestinamos. Aš manau, kad tai nėra teisinga“, – tuomet žurnalistams apie neteisingą mokesčių sistemą kalbėjo A. Kubilius.

„Nežinau detalių apie V. Uspaskicho pajamas, bet drįstu spėti, kad taip mažai jis sumokėjo dėl įvairių lengvatų“, – teigia K. Lisauskas. Jo akimis, daugelis dabar galiojančių išimčių ir lengvatų savo laiku buvo reikalingos ir būtinos. Kaip kad savo laiku buvo reikalinga būsto palūkanų kompensacija, kad gyventojai būtų paskatinti skolintis ir įsigyti nuosavą būstą. Tačiau dabar galiojančios įstatymų išimtys ir lengvatos jau dabar atrodo nelogiškos ir sukuria įvairias spragas.

Kokios gi egzistuoja mokesčių spragos?

Palūkanos už indėlius, obligacijas, jei išlaikytos pakankamai ilgai, yra neapmokestinamos.

„Ta lengvata buvo reikalinga prieš 20 ar 15 metų, kad žmonės pradėtų nešti indėlius į bankus išėmę iš kojinių, kad patikėtų kapitalo rinka ir pradėtų investuoti. Šiandien galbūt tos lengvatos reikalingos, bet gal ne visiems. Galbūt pasiekus tam tikrą sumą, būtų galima netaikyti šių lengvatų“, – komentuoja K. Lisauskas.

Vertybinių popierių pardavimų pajamos, jei akcijos ar kiti vertybiniai popieriai išlaikomi ilgiau nei metus, o savininkas prieš tai nėra turėjęs daugiau nei 10 proc. įmonės akcijų, tokių vertybinių popierių pardavimas nėra apmokestinamas.

„Kažkokia apimti ta lengvata reikalinga, kad skatintų smulkiuosius investuotojus dalyvauti kapitalo rinkoje, kad vieną kitą atliekamą litą galėtų investuoti ir studentas, ir vidurinioji klasė. Nes visi žino, kad investuotas litas geriau nei išleistas turguje“, – sako K. Lisauskas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta, kad jeigu gyventojas suteikia paskolą juridiniam ar fiziniam asmeniui, o pinigų grąžinimas prasideda vėliau nei po metų, tokios palūkanos irgi neapmokestinamos.

„Kažkada atsirado tokia nuostata, kodėl – sunku net ir man paaiškinti“, – sako „Ernst & Young” partneris.

Anot K. Lisausko, didesnė mokesčių bazė ir mažas tarifas nenuskriaustų smulkių investuotojų, o stambieji turėtų susimokėti.

„Juk vienaip atrodo, kai žmogus gauna 10 000 pajamų ir jos neapmokestinamos, o kitaip nei 1 mln., – tada jau kažką reiktų mokėti“, – sako K. Lisauskas.

Darbo jėgos apmokestinimas neproporcingai didelis

V. Klyvienė sveikina jau priimtus sprendimus, apmokestinti autorines sutartis, kad ir autoriai mokėtų daugiau mokesčių, minėtas sutartis dar labiau priartinant prie darbo užmokesčio apmokestinimo, taip pat įvesti daugiau skaidrumo turguose, riboti atsiskaitymus grynaisiais. Tačiau V. Klyvienė atkreipia dėmesį, kad vis daugiau žmonių naudojasi verslo liudijimais ir taip moka mokesčius nuo pelno, o ne pajamų, kitaip nei dirbantys pagal įprastas ar autorines sutartis.

„Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį, kad darbo santykių apmokestinimas Lietuvoje yra neproporcingai didelis ir viršija ES vidurkį, tačiau mokesčių į biudžetą surenkama mažiau nei svetur. Paskutiniais „Eurostat“ duomenimis, vidutinė Lietuvos darbo sąnaudų mokestinė našta (40,3 proc.) viršija ES vidurkį, bei yra didesnė nei tokiose šalyse, kaip Airija (20,2 proc.), Ispanija (34 proc.), Olandija (33,6 proc.), Lenkija (33,4 proc.), Norvegija (34,1 proc.), ar Šveicarija (26,3 proc.), teigia N. Mačiulis.

„Taigi problema aiški ir akivaizdi – darbo santykių apmokestinimas neproporcingai didelis. Prie milžiniškų „Sodros“ mokesčių įvedus dar ir progresinį gyventojų pajamų mokesčių tarifą, galėtume pasigirti, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra didžiausias Europos Sąjungoje. Kita didelė problema yra „Sodros” mokesčių skaičiavimas – daugumai dirbančiųjų (išskyrus dirbančius pagal individualios veiklos pažymą, individualios įmonės savininkus ir teisininkus) jokios lubos netaikomos, mokama beveik 40 proc. nuo visų pajamų. Tačiau maksimalios motinystės (tėvystės) pašalpos bei senatvės pensijos skaičiuojamos tik nuo 5500 litų atlyginimo. Todėl nenuostabu, kad didesnį nei 5500 litų bruto atlyginimą gaunančių Lietuvoje yra tik trys procentai. „Sodros” mokesčio lubų nebuvimas (arba maksimalios motinystės pašalpos ir pensijos ribojimas) yra akivaizdus rinkos iškraipymas“, – įsitikinęs N. Mačiulis.

Išmokėjo daugiau dividendų

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, didžiausia išsimokėtų dividendų suma pernai viršijo 34 mln. litų. 2009 m. didžiausia išsimokėtų dividendų suma siekė tris kartus mažiau – tik 10 mln. Lt. K. Lisauskas sako nelinkęs to sieti su pastaruoju metu išaugusiu darbo jėgos apmokestinimu.

„Priežasčių tam paaiškinti tikriausiai daugiau nei viena ar dvi, – mokestinės sistemos niuansų su tokiais rezultatais nelinkęs sieti K. Lisauskas. – Tam, kad įmonė galėtų išmokėti dividendus, turi turėti laisvų lėšų.“

Justina Juršytė