2011 m. balandžio 18 d.
Šiandien, balandžio 18 d., Vyriausybė aptarė siūlymus, kaip stabdyti ir mažinti nelegalų darbą, užtikrinti sąžiningas sąlygas legaliam verslui ir socialines garantijas darbuotojams. Vyriausybė sutarė, kad pirmiausia reikia gerinti legalaus darbo sąlygas, kad dirbti „apsimokėtų“, ir tik šalia to didinti sankcijas už nelegalų darbą.

Užkertant kelią nelegaliam darbui galėtų pasitarnauti plačiau taikomos prevencinės priemonės bei griežtesnė atsakomybė darbdaviui, tačiau nepaliekant nuošalyje ir darbuotojo atsakomybės. Kalbant apie nelegalaus darbo prevenciją, Vyriausybė taip pat pabrėžė, kad čia turėtų galioti jau pasiteisinęs principas, visų pirma perspėti ir tik tada bausti. Būtina atkreipti dėmesį ir į supaprastintą sutarčių sudarymą, paprastesnį informavimą apie darbo pradžią.

Tarp kitų Vyriausybės aptartų prevencinių priemonių – siūloma numatyti, kad darbuotojas apie savo darbo pradžią „Sodrai“ praneštų ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios, taip pat suteikti teisę Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla.

Vyriausybė pasiūlė sugriežtinti atsakomybę tenkančią ne tik darbdaviui, bet ją apibrėžti ir darbuotojams. Tačiau tuo pačiu numatoma apsaugoti tuos žmones, kurie verčiami dirbti nelegaliai, jei patys praneša apie pažeidimus, jie būtų atleisti nuo atsakomybės. Pažeidimus vykdantiems darbdaviams atsakomybę siekiama sugriežtinti, pavyzdžiui, kai nustatomas nelegalaus darbo faktas, atsiranda įpareigojimas darbdaviui išmokėti darbuotojui ne mažesnį nei vieną minimalaus darbo užmokestį. Prie legalaus darbo skatinimo Vyriausybė ragina prisijungti ir profesines sąjungas, kurios galėtų aktyviau ginti savo darbuotojus.

Vyriausybė toliau svarstyti šiuos klausimus planuoja artimiausiu metu, institucijoms pateikus konkrečius teisės aktų projektus.

Profsąjungos priešinasi
Lietuvos Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas DELFI tvirtina, kad baudžiamas turėtų būti tik darbdavys. O darbuotojas, jei dirba nelegaliai ir gauna bedarbio pašalpą bei naudojasi bedarbiui priklausančiomis socialinėmis paslaugomis turi būti baudžiamas už sukčiavimą.
Jei darbdavys pasiūlo dirbti tik nelegaliai, kodėl kaltas darbuotojas? Juk valgyti jis nori. Ne bausti jį reikėtų, o Vyriausybei keisti mokestinę politiką, kad minimalus atlyginimas būtų kuo mažiau apmokestinamas, tada ir darbdavys ir darbuotojas nebūtų motyvuoti dirbti nelegaliai. Juk nei vienas darbuotojas, turėdamas pasirinkimą, nesutiktų neturėti socialinių garantijų, jeigu nelaimingas atsitikimas darbe ar pan.“, – sako A. Černiauskas.

www.lrv.lt ir delfi.lt